Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6927&FId=9818&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toksai daržinykas. Jis aręs pasileido kumelką an pievos ir pats atsigulė pasilsėt. Pamatė – ant arkliašūdžio apgula musių daugybė. Jis kaip davė delnu, užmušė daug musių. Jis sumislijo sau skaityt, kiek jis jų užmušė. Suskaitė 700, ir septynios didelės buvo negyvos. Jisai sau pamislijo: „N’o kam man būt an to daržo, kad aš vienu užsimojimu galiu užmušt 700“. Paliko pačią ir vaikus, pasirašė tokią an kaktos toblyčią, „Vienu užsimojimu kertu 700 žalnierių ir septynis vyresnius“, užsisėdo an savo tos kumelaitės ir joja. Atjojo, rado stulpą, an to stulpo jis parašė, kad čia praėjo toks galijotas, vienu užsimojimu kerta 700 žalnierių ir septynis vyresnius.
Ale atjojo du karaliūnu, dideliu galijotu, pas tą stulpą. Žiūri in tą parašą – kad toks parašas. Joja tuom keliu, veja tą galijotą. Pasivijo jį. Tuojaus anie pasiskloniojo anam ir joja, o tas an savo kumelaitės vidurij, botagą užsidėjęs ant pečių. Atjojo pas vieno karaliaus dvarą, pasidarė galijotišką būdą ir guli lauke.
O tas karalius atsiuntė tarną pas juos: ko nor? Sako tas skriblius:
– Norim stot an pleciaus.
Parėjęs pasakė karaliui, kad nor stot an pleciaus. Karalius nusiuntė an jų trijų šimtą žalnierių. Tas skriblius an vieno karaliūno sako:
– Aik tu.
O anie jo klausė, nes nežinojo, kas jis per viens, kad jo toks baisus parašas. Išjojo viens prieš šimtą žalnierių ir visus viens nukirto. Kitą dieną jau karalius atleido 200 žalnierių. Sako kitam karaliūnui:
– Šiandie jok tu.
Išjojo. Vėl viens visus iškirto. Trečią dieną leidžia karalius ir tokį baisų galijotą, kad ans net 12 pūdų ansyk suvėsdavo. Atjojo ans ant pleciaus. Sako tie karaliūnai:
– Na, šiandie jau aik tu prėš vieną.
Tas skriblius užsisėdo an tos savo kumelaitės, užsidėjo botagą ant pečių ir joja prėš aną. Jis kap pamatė aną, užsirišo sau akis, kad nebūt teip baisu, kap jam galvą kirs, pasiliko mažą plyšiuką, kad jam biskį matyt. O tas to karaliaus galijotas ir užsirišo akis, jis žiūri, kad ir tas užsirišęs. Tas užsirišo visai akis, joja priešai, nieko nematydams, o šits prijojo prie ano, jo paties kardą ištraukė ir jam galvą nukirto. Paskui no to karaliaus atėmė pusę žemės ir liko karalium.

PATEIKĖJAS: Juozas Pečiulis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1896

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 173-174, Nr. 83
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 83
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal