Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6947&FId=9847&back=home&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas būras gyveno su savo pačia ir laikė pri savęs motiną. Pati to būro dideliai nekentė motinos, kad ją darmais maitin.
– Ar negal, – sako ji, – kur vilktisi į svietą sau duonos storotis?
O kad pačiam įsipyko* pačios barimasis be parstojimo, kuri jį vis kremt ir kremt, kad kur norins aną išvežti, kad tik namieje nelaikyti. O pas to būro susiedo buvo jauja labai nečysta – velniai ten veseles keldavo. Teip to būro pati užsimanė, kad į tą jaują ją nuovežti ir ten uždaryti, tegul ją velniai ten drasko.
O kad pats teip padarė, uždarė ją jaujoje, o ji ten meldės uždaryta, kaip ji mokėjo, tai velniai nedrįso* eit į tą jaują del to, kad ta boba ten buvo su savo maldomis. Tada velnis, priejęs pri lango, šaukė žmogaus balsu:
– Kotre, Kotre, paduok man ragučius su nagučiais!
O ta boba klaus:
– O kur jie yra?
– Už pečiaus!
– Atnešk man gražių drabužių apsivilkti, tai aš tau paduosiu.
Tas velnis atnešė drabužių, kokių tik reikėjo, ir vėl prašė jos:
– Paduok man ragučius su nagučiais!
– Atnešk man patalynės, kokios man reik!
Velnias atnešė penkias paduškas, patalus, dvikartes, paklodes. Pasteliavęs tas velnis vėl prašo. O ji:
– Atnešk piningų pūrą, par langą supilk!
Velnis ir tą padarė. Ant to sykio gaidys užgiedojo. Tas velnis pabėgęs apleido tą bobą. O ta boba parejo sau namon pas vaikų apsirėdžiusi, apsitaisiusi ko puikiau, ko gražiau, vaiko prašo arklių. Teip tas vaiks įsvadino savo motiną į vežimą, atvažiavo pri tos jaujas, prikrovė patalų ir paduškų vežimą ir piningų pūrą. Teip vaikui savo sakė:
– Vaikeli mano, užteks mano amžiui duonas man, kad marti nekentė manęs!
Teip ta marti turėjo vėl motiną savo.
– Kad tavo motina toki mandri, prastai apsidariusi, nieko nevalgiusi teip galėja daug užpelnyti, taigi, pačiuk, – sako, – ir mano motiną ten nuovežk, į tą pačią jaują!
Ale ji savo motiną aprėdė gražiai, pyragų privirė, terbų pritaisė ir smetonos jaščiką įdėjo. O kad ją ten nuovežė į tą jaują, atsisėda ji sau prie pakuros lango, pyragus valgydama, su smetona dažydama. Teip tada velnis kur buvęs, kur nebuvęs šmakšt pri lango, sušuko žmogaus balsu, sakydams:
– Kotre, Kotre, paduok man ragučius su nagučiais!
– Išgriaus tau, durniau! Pabirbyk man į uodegą! Ar aš tau slūga esu? O tu dabar man didelis pons? Ar aš tavęs bijau?
Teip tas velnis švilptelėja per savo nagą, ir sulėkė daugiau velnių kaip juodvarnių. Kaip visados keldavo veseles toje jaujoje, tada tie velniai supuolė į tą pakurą pas tos bobos, jėmė jā veselę kelti. Viens apsuko nuotvėręs šokdams, kits vėl saviškai apsuko. Ta boba brinkst kaip kedelė ir išvirto pailsusi. Tada velniai nežiūrėjo jos pailsimo, plėšė ir vilko, kaip galėjo, kol tik jai gyvastį atėmė. O kaip pabaigė suvisum gyvastį, teip jėmė rankas traukyti, kojas sukyti ir teip ją visą suplėšė, kaip bobos kad rudenį žonsis peš.
Būrs ejo ieškoti pačios motinos, ar nėr ji su tokia gėrybe, kaip jo motina kad buvo. O kad jis rado suplėšytą, sudraskytą nuo velnių, tada pati jo netikėja*. Tada bėgo pati akims savo pasižiūrėti kaip ožka bliaudama. Duktė, surinkusi motinos visus sąnarius, sudėjus į maišą, apraudojus, nuonešė ant kapų po paminklu.
Tas atsitiko dar už pagonų laiko.

PATEIKĖJAS: Mateušas Bakutis

FIKSUOTOJAS: Mečislovas Davainis-Silvestraitis

FIKSAVIMO METAI: 1884

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Pakalnupys, k., Kalnujų sen., Raseinių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 91-93, Nr. 37
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 37
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 6
Patarlės ir dainos. Surasze nuog žmoniu Meczius Davainis-Silvestraitis. Tilžėje: Otto von Mauderodė, 1889.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Velniai. Raganos. Paaiškinimai: įsipyko – orig. įsipriklijo nedrįso – orig. nesivožijo netikėja – orig. nevierija

Spausdinti

Atgal