Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=6950&FId=9850&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Vienas ūkinykas buvo labai turtingas, ale tiktai baisiai piktas. Tas turėja berną pri savęs, pagal savo būdo išsirinkęs, kursai jam buvo labai dideliai viernas pri visų darbų. O tas bernas ilgai tarnavo pas tą ūkinyką ir buvo dideliai gudrus. Ans parmanydavo savo gaspadoriaus mislis.
O teip vieną kartą, kada gaspadorius apsirgo, jau ans nuosimanė, kad reiks mirti. Už čėso jaujoje apžiūrėjo vietą del piningų, kurems reikėjo duobę iškasti ir velniui prakeikti, kad tik žmonims netektų. Par savo rūstybę jam rodės, kad geriau velniui, neg žmogui patikti. Ir kada iškasė duobę pri pakuros šalies, peludėje, aukštoje vietoje, kad namiškiai nepasergėtų, o kad jau duobė buvo gatava, ir tą naktį neš piningus savo velniams, tada bernas to gaspadoriaus tą vakarą prieš vakarienę parsergėjo tą duobę, kur jo gaspadorius kavos piningus. Ir tas bernas po vakarienės nuoejo į tą jaują ant pakuros viškų, norėjo žinoti, kas tą naktį bus su ta duobe ir su piningais, ba jis nuomanė, kad tur kas stotis tą naktį. Ir kada atejo vidurnaktis, atnešė gaspadorius maišelį piningų ir supylė į duobę ir nuejo antrą maišelį atnešti. O tasai bernas nuolipo nuo pakuros viškų, prisisėmė kepurę, užsinešė ant viškų. O kada penktą sykį atejo gaspadorius, atsivedė gyvą ožiuką ir jėmė jam gyvam skūrą lupti. O kada ožiukas bliovė lupant skūrą, tada gaspadorius velniui sakė:
– Kad tas teip bliautų, kas tus piningus ims arba išimti norės!
O teip nuolupęs ant piningų užmetė ir piningus užkasė, o patsai nuoejo į klėtį, sau gulė. O po trėjų dienų nuomirė. O kada reikėjo kavoti, nebuvo kum pakavoti, be piningų nei grašio nerado. Nuo to berno turėjo pasiskolinti. O teip antrus metus pabeigus, tasai bernas pajėmė tą našlę už pačią ir paliko tų namų gaspadoriumi.
O ten netoli buvo dvaras, už dviejų varsnų, ir labai didelis valsčius. Tame dvare buvo vienas urėdas labai nedoras, kurisai žmonis mušdava, norins ir už mažą kalčią. O tas urėdas ant piningų didiai buvo godus, kaipo saka, už grašį visko no jo galėdavo gauti. Be pono žinios jis viską darydava, kad tiktai kas piningus duodava.
Vieną kartą ateja į tą dvarą tas bernas ir saka tam urėdui:
– Mačiau šiąnakt degančius piningus savo palubėje pri savo jaujas!
O kada išgirdo tas urėdas, tai jam ir akys pražibo iš to džiaugsmo. Tuojaus valsčių savo suvarė į tą jaują, išardė:
– Kur čia tie piningai yra?
Ir liepė tuojaus kasti tą vietą. O tada tas gaspadorius* tos vietos ant valsčiaus žmonių sumerkė ir tyloms jiems pasakė, kad urėds nesuprastų, kad visi sakytų teip, kad urėds pats tur viens kasti tus piningus, be jokio žmogaus, bo jam vienam teks tie piningai. Kad jis vienas kasė, neiškasė ligi kelių – pradėjo urėds bliauti teip kaip tas ožiuks, ir jėmė skūra ano raudonuoti – pradėjo velniai lupti ant piningų. Dar subliuvo devynius sykius ir nuskambėjo su tais piningais į kiaurą žemę. Tiktai duobė pasiliko gili, neužmatoma, kurios pakraščiuose buvo matytis daugybės visokių gyvų piktybių, žalčių, gyvačių, piktvarlių. Ir nuo to laiko praminė tą vietą Rūstybe, o gaspadorių tų namų, tai yra sūnų, – Rūstabėdoku, del to, kad berns rundija, pakol jis užaugo.

PATEIKĖJAS: Silvestras Barčys

FIKSUOTOJAS: Mečislovas Davainis-Silvestraitis

FIKSAVIMO METAI: 1883

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Šaukliai, k., Kalnujų sen., Raseinių r. sav., Kauno apskr., Lietuvos Respublika

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 95-97, Nr. 40
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 40
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 10
Patarlės ir dainos. Surasze nuog žmoniu Meczius Davainis-Silvestraitis. Tilžėje: Otto von Mauderodė, 1889.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Paaiškinimai: Rustabedaks – orig. skl., Bs. skl. Rūstabadaks gaspadorius – orig. skl., Bs. skl. bernas

Spausdinti

Atgal