Knygadvario objektas "BsTB 4 121-47 Sakmė BlLPK 3277 – Apė muzikantą ir velnių vakaruškas" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7135&FId=10104&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas prie didelio dvaro, o to ūkinyko sūnus tai buvo muzikantas. Jis, būdavo, aina in veseilias griežtie, būdavo, sau pelno.
Ale sykį ėjo jis iš veseilios jau sutemus, patiko tokį ponaitį. Sako [ponaitis]:
– Aik tu pas mus pagriežtie.
Sako:
– Kur aš aisu... Jau vakaras, o aš ir nuilsęs po veseiliai. Jei nori, tai rytoj ateik, aš aisu.
– Ale, susimildamas, aiva, čia mūs dvaras suvisai netoli, ir pas mus visai neilgai žaisi, o mes tau užmokėsim, kiek tu norėsi.
Sumislijo tas muzikantas, kad bus gers pelnas:
– Tai aisu.
Tik paėjo galą – jau rodosi dvaras. Pakajai gražūs, tuos pakajuos už stalo sėdi viena pana, o jau tų ponaičių – baisi daugybė. Pasodino tą muzikantą pas pečių, ir tas tenai sau griežia, o vis tik viena pora šoka – vis toj pana su vienu ponaičiu: kaip tas paleidžia, tai ima kits, kaip tas paleidžia, tai kits. Ir vis už kiekvieną šokimą vis jam užmokėjo. Ir teip šokino iki dvyliktai. Jau jie paliovė šokę, jis norėtų ait namo, o tie ponaičiai sako:
– Tamsu, kur tu aisi... Da kur paklysi. Mes tau čia paklosim, o rytoj pareisi.
Jis pamislio – da bus geriau. Tuo ten jam paklojo lovą ir paguldė, o jis, kaip biskį gėręs, nuvargęs, užmigo ir miegojo sau per naktį.
Anryt jis pabudo – žiūri, kad jis to paties dvaro baloj guli an kupsto, skripką po galva pasidėjęs. Negalima nabagui išeit, tai jis turėjo nusirengt ir išplaukė. Parėjęs namo, pažiūrėjo, kiek jis kišeniuj pinigų turi. Žiūri – kišeniuos kumelių mėšlo, skiedrų, tik tie pinigai yra, kur jis anoj veseilioj uždirbo. Papasakojo tėvui, kaip jam tą naktį atsitiko, o tėvas jam sako:
– Šią naktį pasikorė šito dvaro panaitė jauniausioji. – Sako: – Atvažiau jaunikis labai dailus, tai vyresnę nor ženyt, o kad jai neteko, tai ji pasikorė.
Užtai ir tos vakaruškos baloj buvo.

PATEIKĖJAS: Juozas Brokas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 121-122, Nr. 47
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 47
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal