Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7149&FId=10117&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk tarnaudavo karaliams kareiviai po pulką metų – katras mažiau, katras daugiau. Ale vienas tarnavo dvidešimts penkis metus. Jau jam atsitarnavus, suvisai paleido ji namon, o kaip kitąsyk be graitų važiavimų reikėjo pėkstiem keliautie, jau jis parkeliau in savo miestą. Iš džiaugsmo jis pradėjo girtuokliautie, pragėrė, kiek turėjo, pinigų, paskui pragėrė ir drabužius. Sako: „Jau netoli namon, kad ir vienmarškinis pareisu“. Kaip jau viską pragėrė, aina namon. Gale miesto patiko tokį poną. Sako:
– Kur tu aini teip išsivilkęs?
Sako:
– Ainu namon atitarnavęs karaliui dvidešimts penkis metus. Parėjęs čia biskį pagirtuokliavau, o dabar jau ainu namon.
– Ar tu neitum pas mane da bernaut tris metus? Pas mane nieko neveiksi, turėsi gert ir valgyt, duosu tau visokias gėrybes savo, ale per tuos tris metus neskusi barzdos, nekirpsi plaukų, nepjausi nagų ir nesiprausi.
Tas kareivis, valandą pamislijęs, sako:
– Na, tai galėsu da pavargtie pas jus tuos tris metus.
Nuvedė tas pons gale miesto in savo dvarą, parodė jam visus savo pinigus ir sako:
– Tai viskas tau bus, jei tik tą išpildysi.
Tas pons prapuolė, o jis liko ten gyventie. Po miestą, būdavo, valkiojasi, geria, pinigų pilni kišeniai. Kas paprašo pinigų, tai jis visiem duoda – apsišaukė dideliu bagočium!
Ale vieną sykį vežė kasierius pinigus in savo kasą ir pametė. Dabar jau jis neturi kuom išmokėt tuos pinigus. Išgirdo tas kareivis apė tokį pardavimą, atėjęs nupirko tuos namus, – apsimokėjo jis, ką buvo kaltas. Ne po ilgam prisitaikė vagis ir išvogė jam pinigus. Jau dabar jis nė namų, nė nieko, jau neturi no jo ką imtie, – randas apsūdijo jį pakart. Davė jam da kelias dienas ant suieškojimo pinigų.
Išgirdo tas kareivis, kad jam iš naujo bėda, atėjo pas jį ir sako:
– Jei tu leisi už manęs vieną savo dukterį, tai aš tau duosu tiek pinigu, kad tu galėsi apmokėtie tuos pinigus ir išliksi nuo smerties.
Tas kasierius turėjo tris dukteris. Sako tas kasierius:
– Ne tai ką vieną, ale ir visas tris aš tau atiduočia, kad tu tik galėtum mane išgelbėt no kartuvių.
Tas kareivis davė jam tuos pinigus, ir jis apsimokėjo.
Ale jau baigiasi jo tie trys metai – važuoja jis pas savo pažadėtą mergą. Atvažiavęs, atėjęs sėdo už stalo. Atvedė vyriausią – toj pamačius spjovė ir išėjo. Atėjo kita – ir toj tą patį pasakė:
– Tegul jis galą gauna su savo turtu.
Atėjo jauniausia. Toji, valandą pamislijus, sako:
– Jau jis mūs gyvenimą nupirko, tėvą išgelbėjo no kartuvių, kad ir negražus, tai ką – vis gali gyvent, bile bagotas.
Ir tuo sėdo už stalo. Padarė sugertuves. Po to jis išvažiavo.
Pasibaigė tie jo trys metai bernavimo – nuvėjo in pirtį, nusiprausė, nusikirpo, nusiskuto, apsirėdė dailiai ir atvažiavo pas savo mergą. Susėdo jiedu už stalo. Pamatė, kad toks dailus jaunikaitis, – anos dvi sesers tuo pabaigė kantrybę. Jiedu nuvažiavo, susivinčiavojo, o tiedvi mergi sulaukė nakties ir pasikorė.
Anryt ateina tas jo ponas, klausia:
– N’o ką, ar gerai gulėjai su jauna pačia?
– Gerai.
Sako tas ponas:
– Tu gavai vieną pačią, o aš dvi.
Nuveina pažiūrėt ten, kur buvo tas ponas, žiūri – jau kabo abi pasikorusios.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 139-141, Nr. 58
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 58
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal