Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7194&FId=10162&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ponas su pačia, jis turėjo dukterį. Toj pati jam pasimirė, apsivedė jis kitą pačią – raganą. Toj ragana tą savo podukrą nekentė. Pasiūdė jai tokią skrandutę. Ji, būdavo, ten šluoja, kiaules šeria.
Ale sykį toj ragana nusiuntė ją in girią, sako:
– Aik in girią, parink vuogų.
Ji nuvėjo in girią, rinko rinko vuogas. Bevaikščiodama po girią, apėjo po akmeniu skylę. Ji tąj skyle inlindo in kitą svietą, rado tenai dvarą, tam dvare rado tris kočus su arkliais ir tris ailes drapanų: vienos drapanos teip šviesios kaip žvaigždė, kitos – kaip mėnuo, trečios – kaip saulė. Toliau rado ji dvarą, pristojo tam dvare ji tarnaut.
Nedėlios dieną važiuoja to dvaro ponas in bažnyčią. Ale jau sėdi karietoj – sako:
– Atneškit man abrūsą.
Toj pagriebus abrūsą padavė ponui, o tas ponaitis kaip stums ją, sako:
– Aik tu, utėliuviene, ar čia nėra kam atneštie!..
Tas nuvažiau, o ji nubėgo in tą dvarą, tuo apsirengė žvaigždės drapanom, sėdo in karietą ir atvažiau in bažnyčią. Pamatė, kad tokia graži pana, – sako:
– Iš kur pana?
Sako:
– Iš abrūsdvario.
Dabar mislia, kur tas abrūsdvaris.
Po Mišių [ji] parvažiau in tą dvarą, ten viską paliko. Parėjo prie savo darbo.
Kitą nedėlią važuoja jis in bažnyčią. Ale pamiršo knygas, sako:
– Atneškit man knygas.
Toj pagriebė knygas ir atnešė jam. Tas kaip duos tom knygom per snukį:
– Na, ar nėr kam knygų atneštie?!
Nuvažiau in bažnyčią, o ji sėdo in kočą apsirėdžius mėno sukniom, atvažiau ir ji in bažnyčią. Klausia tas ponaitis:
– Iš kur pana?
– Iš knygadvario.
Mislia tas ponaitis, kur tas knygadvaris. Jis parvažiau namon, o ta vėl parvažiavus nusirėdė, apsivilko tąj skrandute ir vėl tarnauja kuknioj.
Trečią nedėlią važuoja in bažnyčią – sako, rasi vėl pamatys tą paną. Atvažiau jis in bažnyčią, atsivežė jis tokios smalos. Atvažiau ir toj pana, saulės rūbais apsirėdžius, atėjo in bažnyčią, o tas ponaitis papylė smalą ant bažnyčios slenksčio. Po Mišių ėjo toj pana iš bažnyčios, mynė in tą smalą – ir liko čeverykas: prilipo ir liko smaloj. Toj pana, kaip atvažuoja, tai, būdavo, paleidžia miglų, ir ją nemato. Parvažiavo toj pana, vėl viską savo padėjo, apsirėdė tąj skrandute ir vėl paėjus trūsia.
Tas pons suvadino moteriškas iš visų dvarų mieruot kojas, katrai tiks tas čeverykas. Iš visos apygardos niekam netinka. Ale viens an juoko sako:
– Pamieruok šitai skrandutei, ar netiks.
Toj kaip inkišo koją in tą čeveryką, jau ir nuimt negali. Jau paskui pamatė, kad tai tikrai jos čeverykas. Tuo jie padavė užsakus. Toj skrandutė jį nusivedė in tą dvarą, parodė visas gėrybes jame. Toliau kad buvo veseilia! Apsirėdžius saulės rūbais, nuvažiavo an šliūbo, po šliūbo parvažiau namon. Iškilo tie dvarai in viršų, ir jiedu laimingai gyveno.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 197-199, Nr. 99
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 99
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal