Knygadvario objektas "BsTB 4 199-100 Pasaka AT 514 + 513A – Kaip viena merga karaliaus dukterį vedė ir in vyrą pavirto" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7195&FId=10163&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ponas, jis turėjo sūnų ir dukterį, ir jiedu abudu buvo vieno veido. Tas tėvas jų numirė. Pajėmė tą sūnų kariaunon. Tas sūnus labai gerai tarnavo, kad jis dasitarnavo jenerolą. Tas kareivis kaipo dailus an veido buvo, norėjo savo dukterį karalius už jo išleistie. Ale jis sumislio važuot pas seserį da pažiūrėt, da pirma vedybų. Parvažiau pas seserį. Jiedu abu vieno veido, tai jis sako:
– Dabar tu, sesele, važuok už mane, o aš liksu namie.
Apsirengė toj jo sesuo jo drapanom ir nuvažiau pas tą karalių. Tas karalius tuo juos apženijo.
Po veseiliai jau skundžiasi toj karaliaus duktė tėvui, sako,
– Jį reik nužudyt: jis netinkamas poroj gyventie.
– Na, gerai, – sako tėvas. – Mano yra ten pas tą raganą paskolyta pinigų – tegu jis aina parneštie tą skolą. O iš ten nė viens nesugrįžo – ir jis negrįš.
Ir jį nusiuntė tenai. Jis aidams pakelėje rado žmogų: stovi ir vis traukia aulus aukštyn. Atėjęs klausia:
– Ką tu čia veiki?
Sako:
– Aš in penkioliką minutų galiu suvaikščiot devintoj karalystėj.
– Na, tai gal aisim sykiu?
– Galim ait.
Ir nuvėjo abudu. Aina toliau – rado žmogų mieruojant šaut.
– Ką tu čia veiki?
– Aš galiu nušaut in devintą karalystę.
– Na, tai aime sykiu.
– Galim aitie.
Jau aina jie trys. Aina toliau – randa bobą stovint ir subinėj pirštą inkišus laikant. Sako:
– Ką tu čia veiki?
Sako:
– Aš kaip pirštą subinėj inkišus laikau, tai šilta, o kaip ištraukiu, tai labai būna šalta.
– Na, tai aime sykiu.
Aina jie visi. Atėjo pas tą raganą. Toj ragana sako:
– Ar suvalgysit penkis jaučius? Išvirsu pietų.
– Palauk, aš aisu pašnekėt su savo šeimyna.
Atėjęs pasakė jiem, kad teip. Tie sako:
– Tegu pjauja kad ir dešimts – suvalgysim.
Atėjęs jis pasakė raganai, sako:
– Gali virt pietus.
Toj ragana išvirė penkis jaučius. Tie suvalgė, kad neliko nė trupinio!
– Na, gerai, kad pietus suvalgėt. Dabar nuveik in devintą karalystę, parnešk tu man šiltą pyragaitį prie arbatos.
Dabar aina tas su tais čebatais. Ale tas išėjo parnešt, o ji pajuto, kad jau jis parneš, – ji nulėkė jam priešai ir užmigdė jį. Ale jau tik penkios minutos, o jo nėr. Tas kaip šovė – jam pro ausį kulka nulėkė, tas pabudo ir parnešė.
– Na, gerai, kad parnešei. Tai dabar da aisit in pirtį, tai paskui atiduosu pinigus.
Prikūrino geležinę pirtį, kad teip raudona kaip ugnis, ir suvarė juos in tą pirtį. Kaip tik inėjo, teip tuo būtų sudegę, kad ne ta boba. Toj boba pirštą iš subinės ištraukė – pasidarė teip šalta, kad toj pirtie tuo atšalo. Atėjo toj ragana, paleido visus gyvus, atidavė tuos pinigus. Aina jau jie namo su pinigais. Ale sako toj boba:
– Kodėl tave siuntė karalius pas šitą raganą?
Sako:
– Mes apsiženijom abi mergos, tai dabar manęs neužkenčia ir siuntė mane ten an smerties.
Toj boba tuo ją apčiupinėjo ir perdirbo in vyrą. Parėjo pas tą karalių, parnešė tuos pinigus. Ale vakare jau jie sugulė. An rytojaus sako toj savo tėvui, – sako:
– Jau kaip parėjo su tais pinigais, tai jau dabar kaip reik vyras.
Ir jau gražiai gyveno.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 199-201, Nr. 100
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 100
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal