Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7201&FId=10171&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks žmogus, jis turėjo tris sūnus. Vieną leido mokytis pas kriaučių, kitą – pas kalvį, o trečią – pas račių. Išsimokino viens kriaučium, kits – kalviu, o tas račiaut da vis neišsimokina. O tas račius tai buvo toks, kad jis galėjo išmokyt pasiverst in visokius gyvulius ir paukščius: jau tas račius tą sūnų visko išmokino. Parėjo pas tėvą ir guli. O tėvas sako:
– Šitie vaikai dirba ir parneša po šiek tiek an duonos, o tu parėjai ir guli.
– Tylėk, tėvai. Rasi rytoj tvarte gražų avinuką. Nuvesk in jomarką, gausi šešiasdešimts rublių. Ale virvutę nepalik.
Anryt nuvėjo in tvartą – rado aviną, nuvedė in jomarką. Atėjo tas pats račius, nupirko tą aviną, užmokėjo šešiasdešimts rublių. Jis norėjo ir virvę, bet senis nedavė. Tas senis nuvė namo. Pareina – jau sūnus namie.
Prieš kitą jomarką sako sūnus:
– Rytoj rasi tvarte dailų aržilą. Nuvesk in jomarką, be rūkstančio rublių neatiduok. Ale, parduodams aržilą, neparduok su kamanom.
Anryt nuvė in tvartą – rado dailų aržilą. Jis nuvedė in jomarką, žmonės klausia:
– Ką prašai už tą aržilą?
Sako:
– Tūkstantį rublių.
Viens jam siūlo tiek, kits – tiek, o jis vis sako:
– Be tūkstančio neatiduosu.
Ale ateina tas račius, sako:
– Ką prašai už aržiluką?
Sako:
– Tūkstantį rublių.
– Te penkis šimtus rublių.
– Be tūkstančio negausi.
– O aštuonis šimtus ir nimsi?
– Ne, be tūkstančio negausi.
Užmokėjo tūkstantį, o tas senis sako:
– Ale kamanų negausi.
Tas senis numovė kamanas ir aina. O tas račius pririšo aržilą prie vežimo ir pats nuvė, o tas aržilas nusismaukė no galvos ir parė pirma tėvo.
Prieš kitą jomarką sako tas sūnus:
– Rytoj rasi tvarte dailų bulių. Nuvesk in jomarką, tai gausi šimtą rublių.
Teip ir padarė: nuvedė tą bulių in jomarką. Tuoj mėsinykai apstojo, klausia:
– Kiek nori?
Senis sako:
– Šimtą rublių.
Mėsinykai tiek neduoda. Ale atėjo vėl tas račius, sako:
– Ką nori už bulių?
Sako senis:
– Šimtą rublių.
Tas račius užmokėjo šimtą rublių, jautvadą atėmė ir nuvė namo. O tas bulius vėl no to račiaus pabėgo. An kito jomarko sako:
– Aš pasiversu in kuilį. Nuvesk mane in jomarką – gausi kokią trisdešimts rublių.
Vesdams in miestą tą kuilį, gale miesto patiko tą račių. Sako:
– Ką prašai už kuilį?
Sako senis:
– Trisdešimts rublių.
Tas tuo užmokėjo tam seniui trisdešimts rublių. Jau jis gerai inpykęs ant jo, kad vis pabėga, sako tas račius:
– Kaip tik parvešu, teip tuo ir pjausu – jau tu jį daugiau neatvesi parduot.
Jiem ten bešnekant, tas senis pamiršo ir pardavė su virvute kuilį. Tas senis nuvė namo, o tas račius tą kuilį nuvedęs pakorė po medžiu, kad kojom žemę nesiekia, ir nuvė sau in miestą, mislydams, kad jau tas kuilys vis nepabėgs.
Aidami žmonės žiūri in tą kuilį:
– Nugi kas šitą kuilį dabar pakorė?
Ėmė ir atleido tą virvę. Kaip tik atleido, tas kuilys jau bėga. Pamatė tas račius, kad jau kuilys bėga, tas račius – vyt! Tas pasivertė in zuikį ir bėga, o tas račius in kurtą ir – vytie. Mato, kad jau kurtu nepavys, tas račius pasivertė in karvelį ir – vyt. O tas pasivertė in vanagą ir sudraskė karvelį.
Ir teip pasibaigė vaina su tuom račium.

PATEIKĖJAS: Pijus Ivanauskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 208-210, Nr. 104
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 104
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal