Knygadvario objektas "BsTB 4 262-131 Pasaka AT 710 – Apė laumę ir jos augintinę" >> "Teksto 1998 m. redakcija"

Knygadvaris


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7241&FId=10213&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Kitąsyk po gimimui per naktis žiburį žibydavo, kad laumės neapmainytų arba nepavogtų.
Vieno ūkinyko gimė mergaitė, o jie naktij buvo be žiburio. Naktij atėjo laumė ir pavogė tą jų mergaitę. Nusinešė in savo namus ir augino, kol toj mergaitė užaugo iki šešiolikos metų. Toj laumė turėjo tris pakajus. Davė ji raktus no tų pakajų ir sako:
– Tu gali vaikščiot visur, tik trečiame pakajuj yra skrynia, tai in tą skrynią neik.
Toj laumė išėjo, o toj mergina mislija: „Kas toj skrynioj yra, kad man neliepė ait in ją pažiūrėt?“ Pajėmė raktus, nuvėjo in tą skrynią, atsirakino – nieko nerado toj skrynioj, kaip tik audeklų ir juostų. Pažiūrėjus vėl užrakino ir sėdi. Parėjo toj laumė, sako:
– Ar buvai trečiame pakajuj, toj skynioj?
– Nebuvau.
– N’o ar nebuvai?
– Ne.
– Na, tai kad tu nesakai teisybę – palauk...
Toj laumė pajėmė tą merginą, nunešė in girią ir paliko, sako:
– Tegu tave žvėrys suvėda!
Toj mergina dėl baimės žvėrių inlipo in medį ir sėdi nežinodama, ką darytie. Sėdėjo tam medij dvi dienas ir naktis.
Ale atjojo karaliūnas in tą girią medžiot. Medinčių šunes, suvuodę žmogystą medij, ėmė lotie. Prijojo karaliūnas prie to medžio – žiūri, kad medij sėdi mergina. Tą merginą karaliūnas išėmė iš medžio – žiūri, kad labai graži. Nusigabeno in savo dvarą ir apsiženijo su jąj.
Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų. Kaip karaliaus sū¬nus pirmas gimė, pakėlė didelį balių. Po tam baliui neilgai trukus pašaukė kits karalius jį an vainos. Jis iškėliau an vainos, o toj laumė atvykus pavogė no karalienės tą vaikelį.
Parkeliau karalius, klausia karalienės pirmiausia:
– O kur sūnus?
Atsakė karalienė:
– Nieko nežinau, kur jis dingo.
Toliau jiedu gyvendami sulaukė kitą sūnų. Tas sūnus jau biskį paaugo. Tas karalius turėjo vėl iškeliaut in vainą, o toj karalienė liko namie. Toj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie, atvykus vėl pavogė nog jos sūnų. Parkeliau karalius, klausia:
– O kur sūnus?
Sako karalienė:
– Aš nežinau, kur jis dingo iš po nakties.
Gaila karaliui: jau du sūnūs prapuolė. Ale ką jis darys?.. Kol ten jie prabuvę, sulaukė trečią sūnų. Tas vaiks jau buvo pusės metų, kada turėjo karalius vėl išvažuot an seimo, o karalienei insakė, kad saugotų vaiką. Toj laumė dasižinojo, kad karaliaus nėra namie, ji atlėkus ir tą trečią pavogė, ir kada karalius sugrįžo namon, jau vėl sūnaus nerado. Sako:
– Čia kitaip nėr, kaip tu tuos vaikus suvėdi: kaip aš tik kur iškeliauju, teip vis vaikai prapuola.
Pasakė tarnams, kad aitų in girią, prikirstų malkų, laužą sukurtų, pasodytų an jo karalienę, uždegtų malkas ir ją ten sudegytų. Teip tie tarnai, pildydami karaliaus insakymą, nuvėjo in girią, viską parengė prigulinčiai, an viršaus pasodino karalienę ir uždegė malkas.
Toj laumė dažinojus, kad jau ją degina, ji, pagriebus visus tris vaikus, atnešė jai an to laužo. Tos malkos degė, o ji sėdėjo an to laužo teip, kaip vasarodrungnam vandenyje su tais trimi vaikučiais. Ir kas pasidarė? Malkos sudegė, o ji su vaikais sėdi. Pamatė tarnai tokį atsitikimą – tuo vienas raitas bėgo pas karalių, apsakė jam tai viską. Karalius su neišpasakytu džiaugsmu ko graičiausia bėgo žiūrėt. Atvykęs rado ją žėruojančiose žarijose sėdint. Tuo jis puolė prie jų, tuo visus išėmė, pargabeno namon, ir paskui laimingai gyveno.

PATEIKĖJAS: Uršė Šikorskiūtė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 262-264, Nr. 131
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 131
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal