Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7264&FId=10236&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks dideliai turtingas ponas, jo dvaras stovėjo pačioj pamarėj, o jis neturėjo vaikų.
Sykį žuvinykai gaudė marėse žuvis. Atėjo ir tie ponai pažiūrėt, kaip tie gaudo žuvis. Ale tie žuvinykai pagau vieną auksinę žuvytę. Tie ponai nupirko nog jų tą žuvytę, parsinešė namo, tuo padavė kukarkai tą žuvytę, kad išvirtų. Toj kukarka tuojau tą žuvytę iškepė, atnešė tai poniai. Toj biskį paragavus sako:
– Tokia graži žuvytė – o nė kas, nė ką. Te tau, kukarka, tu suvalgyk tą žuvytę.
Toj kukarka pabaigė suvalgyt tą žuvytę. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan. O ten po dvarą vaikščiojo palaida kumelė. Toj atėjus pavuostė tų žvynų. No tos žuvytės toj ponia pagimdė sūnų, praminė Jonu. Toj kukarka no tos žuvytės pagimdė sūnų, praminė Pliorimu. O toj kumelė no tų žvynų ir apsiturė sūnų, praminė Širvoku.
Dabar tie vaikai augo augo, užaugo iki dvidešimts metų, ir jie visi labai drūti buvo, o tas Širvokas labai jau drūtas buvo.
Dabar jie sako:
– Ką mes čia veiksim – aime in svietą vandravot.
O tas Jonas sako:
– Ką mes pėkšti aisim, jokim raiti.
Šitie du sau rado arklius, o tas Širvokas neranda sau arklio: kaip tik ranką uždėjęs an arklio paspaudžia – ir parpuola. Ale važiuoja pro šalį žydas su puodais su šyva kumele. Jis pamėgino tą kumelę paspaustie, uždėjo ranką – toj kumelė nelinksta. Jis tą kumelę nupirko no to žydo, parsivedė namo, pašėrė da ją porą nedėlių avižom, ir visi išjo svieto vandravot.
Bejojant jiem, dagirdo jie, kad vienas karalius ieško žento: jei katras galėtų smakus apvajavot. Joja jie pas tą karalių. Tas karalius turėjo tokį varinį tiltą, o po tuo tiltu gyveno tie smakai. Atjojo pas tą karalių. Širvokas pasisakė, kad ais su smakais ant vainos, – o tų smakų buvo keturi: viens su trim galvom, kits – su šešiom, kits – su devyniom, o ketvirtas – su dvylika galvų. Davė jiem karalius stubą dėl pragyvenimo. Dabar tas Širvokas pripylė du stiklu vandens, pastatė an stalo ir sako aniem:
– Aš aisu muštis su smaku, o jūs žiūrėkit in tą vandenį: jeigu jau vanduo virs in kraują, tai jokit man in pagelbą.
Ir išjojo po tuo tiltu. Tuo sustojo su smaku trigalviu imtis, susikabino su smaku. Tas smakas kaip statė tą Širvoką, kaip statė an žemės – inklimpo iki kaulelių, o Širvokas kaip pagriebė smaką, kaip statė – smakas inlindo in žemę iki kelių. Tolyn daugyn viens kitą bemušdami, Širvokas tą smaką inmušė in žemę visą iki galvų, paskui išsitraukęs kardą ir nukirto galvas. Kitą dieną teip nukirto smaką šešgalvį, trečią dieną teipgi nukirto smaką devyngalvį, o ketvirtą dieną nuvėjęs susikabino su smaku, kursai su dvylika galvų. Jau jam blogai, jau jį smakas inmušė iki juostai in žemę, o da smakas tik iki kelių. Pamatė tiedu, kad jau stikluos vanduo virsta in kraują, – tiedu tuo sėdo an arklių ir bėgo in pagelbą. O kad jau atjojo, jau rado Širvoką iki juostai inmuštą in žemę! Teip tuo anie jam pagelbėjo, ir visi nukapojo tam smakui galvas. Paskui tas Širvokas apsiženijo su karaliaus dukteria, Jonas – su pakajavąja, o Pliorimas – su kukarka. Ir jie visi liko karaliaus toj žemėj.

PATEIKĖJAS: Juozas Glinskas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 287-289, Nr. 146
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 146
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal