Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7316&FId=10288&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks ūkinykas, jis turėjo tris sūnus: du buvo išmintingu, o vieną jie kvailiu vadino, nors ans už juos buvo išmintingesnis. Pasėjo jie pagirij avižų. Tos avižos kaip užaugo, būdavo, iš po nakties vis tos avižos nuėstos ir nuėstos. Sako tėvas vienam tų išmintingųjų sūnų:
– Aik sergėk – kas tais avižas išėda?
Atėjo tas pas avižas, sėdi atsisėdęs, besėdėdams užmigo. Atbėgo arklys, avižas išėdė. Jis pabudo, žiūri – avižos išėstos ir jau arklio nėra. Kitą naktį nuvėjo kitas – ir tas teip užmigo. Trečią naktį sako tėvas:
– Aik tu, kvaily, gal tu pagausi.
Nuvėjo tas kvailys, atsisėdo, sėdi ir nemiega. Kaip jau atėjo pusiaunaktis, atbėgo iš girios arklys ir ėmė ėst avižas. Kaip tas ėda, nieko nesidairo, – tas kvailys prisėlinęs ir pagavo. Tas arklys prašnekėjo, sako:
– Paleisk tu mane, aš tau kada būsu pagelbon.
– N’o kad aš tave ir paleisčia, tai kur aš tave galėčia rastie?
Sako arklys:
– Tik ateik in pagirį, švilptersi, tai aš atbėgsu pas tave.
Pamislijęs valandą, paleido tą arklį. Parėjo namon – klausia tėvas:
– N’o ką, ar pagavai arklį?
– Nepagavau: jau anie du nepagavo, o aš pagausu!
Tiedu broliai jo neužkentė. Sako tėvui:
– Mes tą durnių siųskim in užjūrį, ten yra tokia ragana – tegul jis no tos raganos parneš aukso žiedą. O kaip jeigu jis ten nuveis, tai toj ragana jį pasmaugs, ir jau jis mum nesivalkios po kojų.
Dabar tėvas jam sako:
– Aik tu už marių, ten yra tokia ragana. Tos raganos duktė turi labai gražų aukso žiedą. Tai tu parnešk tą žiedą.
Ką jis darys? Jis nuvėjo in pagirį, pašaukė tą arklį. Tas arklys atbėgo. Sako tam arkliui:
– Siuntė mane tėvas aitie už jūrių no raganos parnešt žiedą.
– Na, tai sėsk tu an manęs, aš tave nunešu pas tą raganą.
Tas kvailys sėdo ir joja. Atjojo pas jūres, sako tas arklys:
– Mosterk ranka an jūrių.
Tas kvailys mosterėjo – prasiskyrė vandenys, o jis sausu keliu perjojo per jūres. Už jūrių prijojo girią, per tą girią perjojęs, rado raganos butelį. Inėjo in tą butelį, rado raganą su trim dukterim. Toj ragana tuo čia tą svečią priima, o mislija vakare padaryt galą. Kaip jau atėjo vakaras, toj ragana paguldė tą kvailį lovoj in pasienį, o tą dukterį vidurij su žiedu, o kitas an krašto. Naktij ėmė jis pastūmė tą su žiedu in pasienį, o pats atsigulė vidurij. Atėjo naktij ragana mislydama, kad jis guli pasienij, smaugė jį, o pasmaugė savo dukterį. Jis pamatė, kad jau ta negyva, jis nog jos tą žiedą pajėmė, sėdo ant to arklio ir – jot. Ir vėl mosterėjo – per jūres vėl jam kelias sausas, o kaip tik nujojo toliau no krašto, vanduo susiliejo. Atbėgo, atsivijo toj ragana – o per jūres pereit negali, sugrįžo keikdama namon. O jis laimingas perkeliavo per jūres, tą arklį paleido pagirij, o pats aina namon. Patiko tokį senuką. Tas senuks tur tokią lazdą, sako:
– Kur tu buvai?
Sako:
– Aš buvau už jūrių, parnešu no raganos žiedą.
– Na, tai mainykim tą žiedą an šitos lazdos.
– O ką su tąj lazda gali daryt?
– Su šitąj lazda kad an ko užsimoji, tai tuo negyvas.
Na, jiedu apmaino tą lazdą an žiedo. Tas kvailys pabandė su tąj lazda, ar teisybė. Jis kaip tik užsimojo an to senio, teip tas senis jau – negyvas. Kaip ans jau negyvas, atėmė žiedą.
Aina toliau, patiko vieną žmogų. Ans turi kančių: kad su tuo kančium negyvą užgauni, tai atgyja. Apmainė tą kančių vėl an žiedo. Tas žiedą pajėmė, o jis su tąj lazda užsimojo – jau ir tas negyvas. Atėmė ir no to žiedą.
Parkeliau namon – tuo an savo tų brolių užsimojo, tiedu jau negyvi. Tėvas persigando, kad du sūnu jo užmušė, o tas kvailys su tuom kančium kirto abiem – ir atgijo. Tėvas pamatė, kad jis tiek daug galingas ir su žiedu parkeliau, pavedė jam visą savo ūkę, o jis vedė sau moterį ir laimingai gyveno.

PATEIKĖJAS: Ramundas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 414-416, Nr. 186
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 186
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal