Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7373&FId=10351&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks kupčius, jis turėjo sūnų. Tas, būdavo, kupčius išvažuoja – neparvažuoja kada porą nedėlių, kada ir daugiau. Ale sykį išvažiau ant marių ir jau neparvažuoja pusę metų. Nesulaukę motina su sūnumi pasisamdė arklius, vežimą ir vežėją ir važuoja tėvo ieškot. Atvažiavo in tokią girią. Tas sūnus Jonas užsimanė ait in girią apsireikalaut. Ale jis nuvėjo prie tokio akmens, žiūri – guli diržas. Jis tą diržą pajėmė, žiūri – ant to diržo parašyta: „Kas su tuom diržu apsijuos, tai bus neišpasakytai drūtas“. Jis tuo diržu kaip tik apsijuosė, pajuto savyje baisų drūtumą. Pavažiau toliau – privažiau tokį dvarą. Tas dvaras mūru aplink aptvertas, o ant vartų užverstas didelis akmuo. Jis tą akmenį atvertė, užėjo ant to dvaro. Pamatė žmogžudžiai, kad koks žmogus ant dvaro, – tie sušuko jį užmuštie. Ale jis kaip nusigriebė malkos pagalį – ir išmušė visus vienuolika, o dvyliktas, vardu Atamanas, sklepe pasikavojo. Jonas, mislydams, kad jau jis visus žmogžudžius užmušė, sako tam vežėjui:
– Tu važuok atgal, mes čia liksim gyvent, čia mes turim ką valgyt ir gert – jau mum geriau nereik kaip čia, šitam dvare.
Tas vežėjas nuvažiau atgal, o jiedu su motina liko tam dvare.
Tas Jonas su savim turėjo ponišką šunytį. Ale tas Jonas sykį nuvėjo in girią, o tas žmogžudis išlindo iš sklepo, atėjo pas tą motiną ir sako jai:
– Jei apsiimi su manim gyvęt, tai bus tau gerai, o jei ne, tai aš tave užmušu.
Tai bobai patiko tas žmogžudis, sako:
– Gyvęsu.
Klausia tas žmogžudis:
– Dėl ko tavo sūnus toks drūtas?
Toj moma sako:
– Jis tur tokį diržą apsijuosęs, tai jis už tai toks drūtas.
Tas žmogžudis sako:
– Aš turu tokių žolių. Tu jam iškepk blyną, patepk su tom žolėm, tai kaip jis užvalgys, tai jis tuo užmigs, o tą diržą nog jo nujuosk ir man paduok.
Parėjo Jonas iš girios. Sako moma:
– Aš tau iškepiau blyną, te valgyk.
Padėjo ant stalo, o tas šuniuks tuo užšoko ant uslano, ant stalo, pagriebė tą blyną, nunešė ir užkasė po suolu. Toj moma sako:
– Duok, vaikeli, tam bjaurybei: jis no tavęs blyną pavogė.
– Tegul ėda, tai galbūt ir jis nori.
Jis pareidams parsinešė iš girios paukštį. Toj moma sako:
– Na, aš tau, vaikeli, tą paukštį iškepsu.
Tuo tą paukštį nupešė, iškepė, patepė tom žolėm, pastatė ant stalo, ir tą šunytį moma neleidžia prie stalo. Tas Jonas suvalgė ten kiek tos mėsos – užmigo. Tuo toj moma nog jo tą diržą nujuosus padavė tam žmogžudžiui, tas žmogžudis tuo tuom diržu apsijuosė ir dabar sako:
– Kokią mirtį jam darysim?
O moma pratarė:
– Abi akis išdegyt ir paleist nuvedus in girią, tegul pats badu numirs.
Tas žmogžudis išsvilino akis, nuvedęs paleido girioj. O tas šuniuks insikando už skverno ir veda jį. Nuvedė netoli karaliaus dvaro. Pamatė karaliaus duktė, kad šuo žmogų vadžioja, nusiuntė tarnus, sako:
– Aikit parveskit tą žmogų – kas ten per žmogus, kad šuo jį vadžioja?
Atvedė Joną. Tai karalaitei jis labai patiko. Ji sušaukė visokius daktarus, ar negalės jį pataisyti. Bet nieks neapsiėmė. Tai ji nuvedė jį in sodą, ten paleido, padavė jam skepetaitę musėm atsigint. Ale sykį jis sėdi. Atlėkė tokia paukštaitė jam ant kelių ir gieda. Jis kaip duos su tąj skepetaite – ir užmušė tą paukštaitę ir iškruvino tą skepetaitę. Toliau jis su tąj skepetaite ėmė nusišluostė akis. Kaip tik nusišluostė, teip jis biskį pradėjo matyt. Toliau daugiau pradėjo šluostyt – ataugo akys, ir visai sveikas liko. Paskui su tąj karaliūnaite apsivedė, su kareiviais nuvažiau, suieškojo tą dvarą, tą užmušė žmogžudį, tą diržą nog jo atėmė, o momą pasodino in kalinį, pakol pati nepastipo, o jis po tėvu liko karalium ant tos žemės.

PATEIKĖJAS: Juozas Kičas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 456-458, Nr. 213
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 213
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal