Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7406&FId=10381&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toki žmonės, jie turėjo sūnų. Tas jų sūnus buvo gražaus apgimimo, ale labai buvo tinginys. Jie gyveno prie vandens, tai tas tėvas vis jį, būdavo, siunčia žuvelių žvejotie. Ale kaip jis toks tinginys, tai jis, būdavo, tingi gaudyt, tai jis, būdavo, ir nieko nepagauna, o aina namo gultie ir, būdavo, guli ir guli an pečiaus.
Ale sykį jį nusiuntė žuvų gaudyt – pagau tik vieną žuvytę, ale auksinę. Toj žuvytė prašosi, sako:
– Tu mane paleisk, aš tau būsu vis pagelboj. – Sako: – Jei tu ko norėsi, tai tik sakyk: „Tegul teip bus“, – tai tau viskas stosis.
Jis ją paleido, parėjo namon ir vėl guli. Siunčia malkų kirstie. Jis išėjęs pasako tik – „Tegul stojas teip“, – tuo viskas sukirsta, sunešta in stubą. Ale jau pasibaigė malkos. Sako tėvas:
– Aik parveši malkų iš girios.
Tas pajėmė kirvį, atsisėdo an rogių ir sako:
– Tegul teip stojas.
Ir jau jis važuoja be arklių in girią. Tuojaus pats kirvis prikirto medžių, prikrovė, ir vėl važuoja namon. O reikėjo jam važuot per miestą – žmonės bėga iš kasžin kur žiūrėt, kas per dyvai, kad rogėse be arklių važuoja! Jis pradėjo grait važuot, žmonės nespėja prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo, o kad norėtų kiti žmonės jį sulaikyti, tai jis duoda kuolu tiesiog in galvas. Jis pabėgo, parlėkė namon ir vėl guli an pečiaus. Atėjo ragyt, kad aitų pas karalių už tokius darbus, o jis sako:
– Tegul teip stojas.
Kaip tik teip ištarė, jau ir važuoja su pečium. Atvažiavo pas karalių. Pamatė karalius tokias baikas, kad an pečiaus atvažiau, dovanojo jam karalius visas kaltes. O, žinoma, pakol jis atvažiau pas tą karalių, jau buvo ir vakaras, – jis apsinakvojo. Ale naktij sumislijo, sako: „Kad čia man stotųs puikesni dvarai kaip karaliaus“. Pasakė:
– Tegul teip stojas.
Teip ir stojos dvarai ir visoki daiktai ir tarnai visoki, o jis pats sau tvirso.
Ale an rytojaus žiūri karalius, kad toks dvaras gražus stovi an tokios vietos, kur niekad da trobesio nebuvo. Aina pažiūrėt. Ateina – kad toks dailus ponaitis sau silsis. Pasivadino pas save. Tas karalius turėjo dukterį, tai dukteriai jis pasidabojo, ir apsiženijo ir gyveno tam dvare.
Toliau, kad, būdavo, koks karalius aina vajavot, jis, būdavo, išėjęs pasako: „Tegul teip stojas“, – ir tuojau visi kareiviai priešinyko – jau negyvi. Toliau jis apvajavojo visus karalius, o po tėvų likosi karalium.

PATEIKĖJAS: Juozas Šinkevičius

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO AMŽIUS: 19-20

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 492-494, Nr. 230
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 4. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis).

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 230
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.4. – 1905.

Spausdinti

Atgal