Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7453&FId=10428&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buva vienas labai bagatas panas ir turėja luokarių, vardu Jurka. Apsirga vienakart panas ir, matydamas, kad jau mirs, labai gailėjas pinigų, kad kam kitam neatatekt. Šaukia luokarių:
– Jurka! Įnešk man iš sklepa žalių skrynelį ir slyvų terlį*!
Atnešus luokariui liepe panas jam išeit aran. Jurka, išejįs iš tas kamarėles, aždare duris ir žiūri pra rakta skylelį, kų panas veiks. Mata, kad panas atadare skrynelį, katra buva pilna auksinių pinigėlių. Pajema vienų pinigėlį ir nuo terles slyvų. Iš slyvas kaulelį išmyga, e ja vietan indeda pinigėlį ir praryja slyvų. Teip pa vienų, pa kitų ir surija visus pinigus. Paskui pašauke vėl Jurkų ir liepe, kad įneštų raudanų skrynelį. Ir su tu teip pat padare. Dabar liepe atnešt skrynelį mėlynų. Iš tas rija rija pinigus, bet nebepriveike. Kas lika, išsėme iš skryneles, atklaja pakladį ir, išbarstįs pinigus patalan, vėl apklaja maršku. Jurka vis tai mate. Tų padarįs panas visiškai smertelnai apsirga. Susirinka susiedai ir gimines, mislydami, kad kų nars panas mirdamas paskirs, e nu panas šiteip visiems pasake:
– Niekam nieka nepalieku, tiktai vienam Jurkai palieku sava patalus.
Tų pasakįs ir numire. Jurka iš patala pinigus susrinka sau. Liūdnai visi nulydėja panų bažnyčian ir padėja un katapaliaus. Visi iš bažnyčias pareja namã, tik vienas Jurka lika bažnyčiaj: mat truputį buva ingėrįs, e nedamiegajįs, kaip atsisėda un suola, raudaja raudaja ir ažmiga.
Naktį nubudįs užgirda, kad braška bažnyčias durys. Durys atsidare, ir ineja panaitis. Preja un grabų ir saka, un Jurkų žiūrėdamas:
– Nusijimk kryžavanį! Nusijimk kryžavanį!
– Nusijimk sau, – atsake Jurka. – Ne aš uždėjau, ne aš ir nujimsiu!
– Kad liepiu, tai nujimk, – tare panaitis.
„Kas bus, tai bus“, – mislija Jurka ir nujeme kryžių. Tadu atadare panaitis grabų, išsitrauke panų až barzdas ir, pajėmįs až kajų, jėme kratyt, e pinigai iš pana burnas birėt. Talai krate, lig visus pinigus iškrate. Tada panaitis tare:
– Nu, Jurka, tau pinigai, e man maišas!
Teip pasakįs, panaitis užsimete numirelį un pečių ir išeja iš bažnyčias. Jurka ažvaže dykų grabų ir lauke ryta.
Ataja ryta bažnyčian zakristijanas ir, radįs Jurkų par krūvų pinigų, nubėga tuoj ir pasake kunigui. Kunigas atajįs apžiūrėja ir pasake:
– Kas bažnyčiaj, tai un bažnyčių ir priguli!
Liepe zakristijanui susimte ir nunešt un jį. Nebegavįs Jurka pinigų parbindina namã. Un rytajaus pakavaja žemės dykų grabų.
Vakarą kunigas, ažsidegįs lempų, linksmai sau skaita pinigus. Tik užgirda, kad pabrazdina in lungų ir saka:
– Klebone, atiduok Jurkai pinigus!
Išgirdęs šituos žodžius, kunigas teip nusgunda, kad visas drebėt pradėja ir, pašaukįs zakristijanų, liepe nunešt Jurkai visus pinigus. Gavįs Jurka daug pinigų, palika panu, apsiženija ir laimingai gyvena.

FIKSUOTOJAS: Liudas Vaineikis-Svirplys

FIKSAVIMO METAI: 1904

FIKSAVIMO APLINKYBĖS: Užrašė „Svirplys“.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 256-257, Nr. 117
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 117
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.

PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Numirėliai.

Spausdinti

Atgal