ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7488&FId=10463&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks baikinykas žmogus ir diktas išmislinčius. Jis sykį virėsi sau valgyt, pamatė – atvažuoja trys prekėjai. Jis ėmęs pastatė puodą an suolo verdantį ir plaka su kančiuku per puodą, o tas puodas verda. Atėjo, žiūri, kad ugnies nematyt, o puodas an suolo verda, sako:
– Ką tu čia veiki?
Girdi:
– Verdu pusryčių.
– Na, ar išverdi be ugnies?
Sako:
– N’o kur aš gaučia malkų tiek, kad man vis reiktų malkų prie virimo? Tai atsisėdęs paplaku su tuom kančiuku per puodą, ir verda.
Tie pažiūrėjo – verda, karšta. Sako:
– Parduok tu mum tą kančiuką.
– N’o ką aš veiksu be jo? Aš kas sykis turėsu ait in girią malkų, kada reiks virt valgis.
– Na, tai tau čia arti prie girios, tai tu galėsi parsineštie, o mum, kaip ant kelionės tankiai, tai būtų gerai labai. Na, ar parduosi?
– Na, tai galit pirkt.
– N’o kiek nori?
– Duokit šimtą rublių.
Tie prekėjai visi trys sudėjo šimtą rublių ir užmokėjo, o sušnekėjo po dieną virt. Išvažiau tie prekėjai, kur jiem reikėjo. Dabar jau viens pridėjo gerai mėsos in puodą ir virs. Plaka plaka, nieks neverda! Jau tas pamatė, kad jau prigau. Kitą dieną pajėmė tą kančiuką kits ir klausė pas aną:
– N’o ką, ar gerai išvirei?
– Labai gerai verda.
Užkaitė antras, ir tas plakė plakė – neverda. Ir tas jau pamatė, kad prigau. Pajėmė trečias, ir tam tas pats. Dabar susivėjo jie in krūvą, aina tą apgaviką už tai užmušt.
Tas žmogus pamatė, kad jau jie atvažuoja, – tas žmogus turėjo sartą kumelaitę, – jis tuojaus nuvėjęs in tvartą inmetė in mėšlą tos kumelaitės porą auksinių ir krapšto, o tie prekėjai atėję klausia:
– Ką tu čia veiki?
Sako:
– Renku iš mėšlo raudonuosius.
Jau anie užmiršo tą užmušimą, tik žiūri, kas čia bus. Jis pakrapštė – išsivertė viens, pakrapštė daugiau – ir kits. Sako:
– Aš ją menkai šeriu, tai ji man po porą kasdien pameta, o kad jai duot avižų, tai ji kasdien pameta nuo dviejų iki dvylikai raudonųjų.
Tie prekėjai pasišnekėjo:
– Kad čia bus gerai. Kad ta kumelė pameta gerai šeriant iki dvylikai raudonųjų, mes ją pirksim no jo. – Sako: – Ar tu parduotum tą kumelaitę?
– Galit pirkt.
– N’o kiek nori?
– Tris šimtus rublių.
Tie prekėjai visi trys sudėjo po šimtą ir jam užmokėjo, o paskui sušnekėjo, viens vieną dieną laikys, antras antrą, o trečias trečią dieną ir teip pelnus ims. Parsigabeno namon. Viens padavė jai puskartę avižų suėst, o anryt žiūrės jau tų pinigų. Tą kumelaitę užrakino, kad nieks nepriaitų. Anryt nuvėjo in tvartą pas tą kumelką, krapštė, gniaužė su nagais mėšlus tos kumelkos – nieko nėr.
Kitądien jau atėjo kits vestis. Klausė:
– N’o ką, ar daug radai?
O ans mislia: „Palauk, pinigus visi lygiai mokėjom, aš gniaužiau mėšlus, tegul ir ans gniaužo“. Sako anam:
– Neką aš čia ją pašėriau, ale tepjau radau apie devynis raudonuosius.
Ans nusivedęs gerai pašėrė. An rytojaus ir tas išgniaužė mėšlus – nieko nerado. Sako: „Pinigus visi mokėjom, tegul ir ans da pagniaužys“.
Atėjęs trečias klausia:
– N’o ką, ar daug radai?
– Geriau pašėriau, radau apė penkioliką.
Nusivedė trečias, ir tas tik mėšlus pagniaužė. Jau visi pamatė, kad juos prigau. Susivėjo in krūvą, sako:
– Dabar tai jau aisim mes tą galgoną užmuštie.
O tas žmogus jau žino, kad jie už trijų dienų ateis. Jis susigau vilką, surišo ir laiko. Atvažiau tie prekėjai jau perpykę an jo, ale pamatė tą vilką, klausia:
– N’o ką tu čia turi?
Sako:
– Tai čia avių burškikas. Pridirba pilną tvartą pernakt avių.
Jau jie vėl pamiršo apė mušimą, sako:
– Parduok tu mum jį.
– Galit pirkt.
– N’o kiek nori?
– Tris šimtus.
Tie vėl po šimtą sudėjo ir užmokėjo. Dabar jau jie laikys vėl po dieną tvarte pas avis. Pargabeno namo vilką. Tuojaus vilką inleido in tvartą. Vilkas, pakolei sumankytas, buvo, o kaip tik atšilo, tai tas tuo prie avių. Vieną antrą papjovęs suėdė, paskui išpjovė visas ir sukrovė in kampą.
An rytojaus ateina in tvartą, žiūri – visos avys išpjautos, o vilkas tauškina dantimi kampe tupėdamas. Jau jam gana gaila avių, ale sako: „Visi po lygią dalį mokėjom, tegul ir aniem išpjauja“.
Atėjo kits, klausia:
– N’o ką, ar gerai pridirbo avių?
O jau ans iš piktumo atsako:
– Labai gerai.
Nusigabeno antras namo. Ir tam avis išpjovė. Padavė trečiam, ir tam išpjovė. Susirinko visi.
– Na, – sako, – jau visų avis išpjovė, aisim mes dabar jį užmušt, tegul jau jam bus gana gyvęt an svieto ir baikų pabaiga...
O tas žmogus žinojo, kad jie po trijų dienų ateis, tai jis iškasė sau duobę, užsiklojo lentutėm. Pamatė, kad jau atvažuoja, sako savo bobai:
– Aš ainu ir užsidarysu duobėj, o tu sakyk, kad jau aš numiriau.
Pajėmė su savim smailą geležį, nuvėjes užsivėrė. Atėję tie prekėjai klausia:
– N’o kur tavo vyras?
O ji liūdnai atsako:
– Numirė.
– N’o kur jis yr pakavotas, mum parodyk.
Toj boba nuvedus parodė:
– Tai, – sako, – čia jo kapas.
Tie prekėjai sako:
– Kad numirė, jau nėr ką daryt.
Susėdo an kapo ir šnekas. Ale tas žmogus kaip dūrė vienam su tąj geležia in subinę ir perskrodė. Tie kaip šoko no kapo rėkdami, sako:
– Kaip jis gyvas buvo, baikas dirbo, teip ir numiręs...
Ir jau jie nuvėjo savo keliais, o tas išlindęs su pinigais nebiednai gyveno.

PATEIKĖJAS: Juozas Repeika

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1894

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 247-250, Nr. 112
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 112
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Spausdinti

Atgal