Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7493&FId=10468&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo trys broliai: du išmintingu ir vienas kvailas. Jie da turėjo motiną. O tiedu broliu jau buvo ženotu, o tas kvailys buvo prie jų. Ale numirė jų motina. Tie du gudruoju sako tam kvailiui:
– Vežk dabar motiną ir pakavok.
Tas durnius motiną insisodino in vežimą, paramstė, surišo tokį pundelį, indavė jai in rankas ir nuvažiau su jąj in miestą. Sustojo an rinkos, arklius pasišėrę, tą bobą paliko sėdint ant vežimo, o pats nuvėjo už kampo, žiūri, kas čia nusidės. Ale atėjo viens žydas, klausė:
– Žmona, ką tu čia turi parduot?
Toj tyli. Klausia kitąsyk ir trečiąsyk, ką turi parduot, – toj vis tyli. Perpykęs žydas kaip davė lazda in galvą, toj boba kabarkšt ir parvirto. Tas kvailys iš užkampio – prie žydo:
– Vaigi, Dievulėli, motiną žydas užmušė!
Subėgo žmonių, žiūri – negyva boba. Norėjo čia tą žydą suimt, ale tuojaus žydai padarė meirimą, sudėjo visas miestas pinigų daugybę, davė tam durniui, kad tik tylėtų ir išvežtų negyvėlę iš miesto. Tas durnius, gavęs didelį krepšį pinigų, tą savo motiną išvežė iš miesto, iškasė duobę ir pakavojo.
Parvažiau namo, klausia broliai:
– N’o ką, ar jau pakavojai?
– O ką pakavojau – pardaviau mieste, ana kiek pinigų gavau!
Tie pažiūri, kad kap gal krepšys pinigų. Dabar sako:
– Žiūrėk su tuom durnium, ką jis už motiną gau pinigų. Žinai ką, užmuškim savo pačias, mes da daugiau gausim pinigų parduodami, nes mūs da jaunos. Jis už tokią seną, o kiek gavo.
Tuojaus užsimušė pačias, insisodinę in vežimus nuvežė in miestą. Kaip tik invažiau in miestą, tuojaus pradėjo rėkt, kad turi bobų parduotie. Tuojaus suvėjo žmonių žiūrėt, kas čia per vieni, kad pardavinėja bobas. Atėjo tuojaus policija, žiūri, kad užmuštos bobos. Tuojaus juos sujėmė. Sėdėjo ilgus metus, ale jau atlaikę savo sugrįžo namo pas tą durnių.
– Na dabar, – sako, – tu durniau, tu mus prigavai, ale mes su tavim kitaip apsiaisim.
Sugriebę tą kvailį inkišo in maišą, užrišo, nunešė in ažerą prigirdyt. Ažeras tuomsyk buvo užšalęs, o jie užmiršo kirvį pajimt. Nuvė namo kirvio atsinešt iškirst aketę, o tas durnius, gulėdams maiše, rėkia:
– Nemoku nė rašyt, nė skaityt – mane karalium deda.
Važiavo pro šalį ponas. Išgirdo tuos žodžius, kad jį karalium deda, liepė sustot. Atėjo pas jį, sako:
– Aš moku ir rašyt, ir skaityt, tegul mane uždės.
Tas ponas maišą atrišo, jį paleido, o pats inlindo in maišą.
– Ale, – sako, – mano ir važnyčia moka rašyt, tegul lenda ir jis pas mane, tai bus man lekojum.
Inlindo ir tas. Užrišo ir paliko, o pats insisėdo in karietą ir nuvažiau. O tie broliai atėjo, iškirto ardonę ir paskandino tą poną su jo draugu. Sugrįžo namo. Ne po ilgam parvažiuoja tas kvailys karietoje. Tie pamatę persigando, klausė:
– N’o kaip tu čion parvažiavai?
Sako durnius:
– N’o ar judu negirdėjot, kaip aš ten marmėjau? Tenai radau jomarką, viską dykai duoda. Tai aš tik pajėmiau šituos arklius ir karietą, daugiau man nieko nereikia. O ten visko norint galima gautie dykai...
Sako tie broliai:
– Mes ir lįsim in maišą, tu mus paskandyk. Kad tu durnas, o išvažiavai su tokiais arkliais, o mes kytri, tai tik mes daugiau turtų pargabensim.
Nuvėjo pas ažerą, sulindo jie in maišą, o šits durnius juos nuskandino. Ir ansyk visi jų turtai prapuolė, o pats sugrįžo namon, vedė dailią mergą ir likosi tenai gyventie, kur rasi da ir dabar jo ailios gyvena.

PATEIKĖJAS: Gen. Lizdienė

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1895

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 258-260, Nr. 117
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 117
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal