Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7498&FId=10472&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Gyveno toks žmogus. Jis turėjo du sūnu: vieną gudrą, o antrą kvailą. Numirė tas jų tėvas. Tas gudrasis buvo labai didelis tinginys, o šits – kvailas, užtai jiedu begyvędamu nugyveno savo namus, ir nuvėjo pas poną in dvarą avių jiedu ganyt. Gano jiedu. Paleido tą durnių pirmą pietų, o paskui insako aidams pietų, kad tas durnius neišleistų avių, sako:
– Čia jais laikyk krūvoj, pakol aš ateisu.
Jis labai ilgai neateina. Tos avys pakol gulėjo, tai nieko, o kaip jos kilo, ėmė bėgiot. Jis turėjo kirvuką, ir buvo jis labai graits, tai kaip tik kokia bėga, tai jis pasivijęs kirvuku in sprandą, tai toj jau nulenkia galvą. Visos kilo ėst, ir visom sprandus numušė, visos – krūvoj pagal insakymą brolio. Ateina anas popiet, žiūri, kad visos avys negyvos. Dabar tas durnasis ima po dvi, o tas kytrasis po vieną, ir velka in durpinyčią. Suvilko visas ir jau aitų jie bėgtų, ale tas kytrasis žinojo, kad an vakarienės kukulių verda, sako:
– Da pavakarieniausim, o paskui bėgsim.
Vakare ponas neapsižiūrėjo, ar jiedu parginė avis, ar ne. Susėdę jiedu valgo kukulius, tas kytrasis semia po du, kad graičiau pavalgyt, o tas durnasis – po vieną. Sako durnius:
– Kaip tu avis, tai po vieną vilkai in durpinyčią, o aš po dvi, o kukulius tai semi po du.
Tas kytrasis visas persigando, kad jis tep pasakė. Jau jiedu bėga, o tas durnius sako:
– Aš tep neisu, man reik atsiimt algą.
Nusikabino no tvarto duris ir nešasi. Atėjo jiedu in girią – naktis. Insilipo tas kytrasis in aglę, o tas durnius lipdams ir tais duris nepalieka. Sako:
– Palik tais duris, kur tu čia jais trauki?
– Aš savo duris nepaliksu, tai mano alga.
Insilipo in tą aglę ir tais duris insitraukė. Jiedu sėdi toj aglėj, kad juos žvėrys nesuvėstų. Ateina po tąj agle dvylika žmogžudžių, pasistatė katilą, sukūrė ugnį, pridėjo mėsos, pasidėjo savo išplėštus pinigus ir peilius ir verdasi sau valgyt. Ale tas durnius jau užsimano myžt, sako:
– Jau aš myšu.
O tas kytrasis sako:
– Tik tu nemyžk, nes jau mum bus galas.
– Jau netrivoju.
Ir myža tiesiog jiem in katilą. O tie žmogžudžiai pakišę rankas sako:
– Tai šiandie šiltu lyja.
Jau gerai, tas perė. Sako tas durnius:
– Jau, – sako, – noru nusilengvyt.
O tas jo brolis:
– Tik tu kęsk, nes dabar jau mum bus galas.
Ale tas nieko nelaukdams ir meta – puola in katilą. O tie žmogžudžiai sako:
– Negerai mes čia sustojom, an tos aglės daug čičkų yra, puola in katilą.
Ale jie išgraibė – gerai. Toliau sako tas durnius:
– Jau duris neišlaikau.
O tas tinginys nepadeda laikyt, sako:
– Tik tu laikyk, nemesk, nes jau dabar tai tikrai bus galas.
Tas durnius bet paleido tais duris. Tos kaip pradėjo dundėt per šakas, tie žmogžudžiai sako:
– Bėkim, dangus griūva.
Ir nubėgo visi. O tas durnius išsilipo iš aglės, ragauja lašinių ir švilpauja. Ale vienas atsidrąsinęs aina pažiūrėt, kad dangus sugriuvo, ar daug šventųjų išpuolė. Atėjęs žiūri, kad jis teip dailiai švilpauja, sako:
– Kap tu moki dailiai švilpaut.
Sako tas durnius in tą žmogžudį:
– Mokėtum ir tu teip švilpaut, ale kad tavo per storas liežiuvis. Šen, aš tau paskusu.
Ėmė jam skust peiliu ir nupjovė jam liežiuvį. Tas jau bėga pas anuos rėkdams, o anie išgirdo riksmą beliežiuvio, tie no jo – bėgt, mislia, kad jau juos šventiejai atsiveja. Visi nubėgo, o jiems viskas tų žmogžudžių liko.

PATEIKĖJAS: Adomas Krukis

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1896

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 262-264, Nr. 119
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 119
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal