Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7602&FId=10578&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo trys broliai: du išmintingi, o vienas kvailas. Turėjo jie sau šyvą arklį. Nuvarė jį in girią malkų parvežt. Ale jis buvo labai tinginys. Nuvažiavo in girią, sustojo po agle, kerta šakas ir, kad jam pultų tiesiog in vežimą, apračiai kerta jau paskutinę. Ateina toks žmogus, sako:
– Ką tu darai, tu nupulsi.
Jau buvo šaką pakirtęs, tuosyk da kiukterėjo, nukirto šaką ir nupuolė.
– Na, kad tu toks kytras, kad tu žinojai, kad aš nupulsu, tai tu žinai, ir kada mirsu.
– Žinau: kaip tavo šits šyvis trissyk nusipers, tai tau mirtis.
Prisidėjo jis šakų, važuoja. Šyvis neveža, tam šyviui su rimbu, tas vis – pirst... Jau jis nusigando, kad jau tik dviejų sykių nedatenka, jam bus galas. Kirto da sykį, tas vėl pirsterėjo – jau jam tik sykio reik. Ale vėl važuoja toliau – neužveža prieš kalnelį. Tas pamiršęs rimbu vėl užkirto tam šyviui, tas trečiusyk pirsterėjo. Sako: „Dabar tai jau man reik mirt“. Puolė nuo vežimo ir guli. Tas šyvis jo nuvėjo savo keliu.
Atvažuoja ponas, sako važnyčiai:
– Aik pažiūrėt, ko tas žmogus ten guli.
Atėjęs paklausė:
– Ko tu guli?
Sako:
– Aš negyvas.
Atėjęs ponui pasakė, kad sakąs negyvas asąs, o šneka. Nuvėjo pats ponas su rimbu:
– Na, – sako, – kelk.
– Kad aš numiręs.
Tas pons kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir bo jau sveikas. Padėkavojo, ką prikėlė iš numirusių. Aina toliau. Nuvėjo in girią, patiko tą žmogų, katras jam mirtį pranašavo. Sako:
– Kad tu žinojai, kad aš mirsu, tai tu žinai, ir kur mano šyvis.
– O, brolau, jau tavo šyvis ana koks didelis pons – tam ir tam mieste bulmistru.
O ten buvo senas, žilas bulmistras. Atėjo in tą miestą, atėjo pas tą bulmistrą, žiūri – šyvas.
– O, jau in kokį poną, šyvi, pavirtai.
Atėjęs ima už plaukų vestis. Tas žiūri, kas čia per kvailys kabinas prie jo. Ale jis iš tikrųjų ima jį per savo šyvį, sako:
– Aš tave šėriau, su tavim važinėjau.
Mato bulmistras, kad jau su juom negerai, tuojaus pašaukė policiją ir pasodino in kozą. Atsėdėjęs išėjo savo keliais, jau daugiau nesikabino prie bulmistro.

PATEIKĖJAS: M. Mikeliūnas

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1895

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 351-353, Nr. 154
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 154
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

Spausdinti

Atgal