Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7696&FId=10670&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pati vieno pavargusio žmogelio vaiką sulaukė. Vaikščiojo tas žmogelis, vaikščiojo kūmus prašydamas – nieks neapsiėmė aiti in kūmus pas tokį, kuris nė arielkos netur už ką pastatyti. Pasiėmė žmogelis pats savo kūdikį ir neša in bažnyčią ant krikšto. Beaidamas patiko kokį ten apdriskusį žmogelį ir prašo, ar neapsiimtų būti krikštų tėvu jo kūdikėliui:
– Niekas, – girdi, – nenori man vargšui tą geradėjystę padaryti.
Žmogelis tas apsiėmė, ir jiedu ėjo in bažnyčią, tikėdamiesi ir kūmą sutikti. Beaidamu sutiko juodu labai išdžiūvusią žmoną. Kūdikio tėvas paprašė jos būti kūma – ta apsiėmė, ir jie visi trys keliavo in bažnyčią. Beaidami kūmas su kūma įsišnekėjo, ir kūma pasisakė kūmui, kad ji esanti giltinė.
– Tu, kūmuli, – sakė kūma, – gali dabar pasidaryti garsium daktaru. Kaip tave pašauks pas ligonį ir pamatysi, kad aš stoviu gale kojų – kiti žmonės manęs niekad nemato, – tai apsiimk gydyti ir sakyk, kad ligonis tikrai išgis. Imk tada kokių nori žolių ir duok ligoniui – jis visados pasveiks. O jei matysi mane gale galvos bestovint, tada atsisakyk nuo gydymo ir pasakyk, kad joki daktarai jo neišgelbės, kad ligonis tur mirti, nes toki niekad nepasveiksta...
Visą šitą žmogelis gerai in galvą insidėjo, ir kada po krikšto jis namon sugrįžo, pradėjo povaliai pas ligonius vaikščioti ir dėl to, kad visados inspėdavo, greitai apgarsėjo ir surinko per tai didelį turtą.
Bet nesijutus atėjo senatvė garsausiaus daktaro, ir jis apsirgo. Pamatęs, kad jo kūma stovi gale galvos, išsigando ir, pašaukęs staliorių, liepė ko greičiaus jam lovą ant ratukų padaryti. Kada jau lova buvo gatava, jis in ją atsigulė ir, kaip tik pamatys, kad kūma gale galvos stovi, tuojaus apsisuka su lova ir jai kojas atsuka. Nusibodo jau giltinei nuo jo kojų pas galvą vaikštinėti, ir pasakius jam:
– Gana, kūmai, ar kytrauji, ar ne – jau nieks neišgelbės.
Ir tuojaus užpjovė.

FIKSUOTOJAS: S. Matulaitis

FIKSAVIMO METAI: 1889

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Stebuliškės, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Stebuliškių k., Liudvinavo vls., Kalvarijos pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 402-403, Nr. 177
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 177
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

PASTABOS: Bs.: mitologinės.

Spausdinti

Atgal