Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Knygadvaris

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7704&FId=10678&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Pamatė lapė, kad žmogus prigaudęs žuvų prisidėjo tris pilnus maišus ir vežasi. Užbėgo jam už akių, atsigulė ant kelio, atmetė vuodegą ir guli lyg negyva. Privažiavo žmogus, pamatė lapę, paėmė ir inmetė in roges: „Skūrutę nors nusilupsiu“. Lapė iš palengvo ėmė išmetė visas žuvis, paskui pati iššoko. Susirinkus žuvis, atsitūpė ir valgo.
Atbėgo vilkas.
– Ką tu čia, kūmute, valgai?
– Žuvytes, – atsakė lapė.
– Duok ir man.
– Aik pats pasigautie.
– Kaipgi tu pagavai? – klausė vilkas.
– Ugi nuvėjus inkišau vuodegą in aketę, žiūriu – ir prisikabino.
Vilkas nubėgo, inkišo vuodegą in aketę ir laukia. Laikė per visą naktį. Ant rytojaus – traukt, – vuodega prišalus!
Atbėgo lapė. Jisai ir pasiskundė, kad neištraukia vuodegos.
– Tai matai, kūmuti, per ilgai laikei, aš – tik pusę nakties.
Lapė ėmė tuojaus nubėgo in kaimą ir ėmė rėkti:
– Vyrai moterys, vilkas aketę prišiko!
Moters tuom tarpu blynus kepė. Katra su kačerga, katra su naščiais išbėgo vilką mušti. O lapė tuom tarpu inbėgus ir išėdė tešlą ir taukus.
Vilkas gerai išpertas, nutraukęs vuodegą, pabėgo. Nubėgo jis pas Dievą skųstis. Dievas pavelijo jam papjaut žmogų:
– Aik, – sako, – in girią ir kaip pamatysi žmogų medį kertant, imkie tą, kurio skiedros net burgzdamos ant žemės puola, o to, kurio tuojaus palei medį nupuola, to neimk.
Nubėgo vilkas in girią, žiūri – vaikas medį kerta, bet jo imtie negalėjo: skiedros jo tuojaus ant žemės puolė. Nubėgęs toliaus, žiūri – toks dikts vyras kerta malkas, kad skiedros jo net burgzdamos ant žemės krinta.
– Žmogau, žmogau, aš tave pjausiu.
– Gerai, – sako, – palauk tik, aš nusiprausiu.
Nuvėjo žmogus ir išsikirto skroblelį.
– Ar jau? – klausė vilkas.
– Palauk, da nusišluostysiu.
Ir, paėmęs vilką už vuodegos, kaip ims duoti su skrobleliu per šonus! Vilkas, vos vos ištrūkęs, nubėgo daugiaus pasišaukti. Žmogelis inlipo in medį ir laukia. Atbėgo pulkas vilkų. Biznis atsigulė ant žemės, kits – ant jo, ir teip viens ant kito lipo. Mato žmogus, kad jau netoli jo, ir sako:
– Kam bus, kam nebus, o striukiui bizniui vis bus.
Biznis išsigandęs kaip šoko – ir nubėgo, o kiti vilkai kaip griuvo – ir užsimušė. Žmogus, nulipęs žemyn, nulupo visiems skūras ir nuvėjo namon.

FIKSUOTOJAS: S. Matulaitis

FIKSAVIMO METAI: 1891

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Stebuliškės, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Stebuliškių k., Liudvinavo vls., Kalvarijos pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 413-414, Nr. 184
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 184
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

PASTABOS: Bs.: žvėrių pas. Palyg. Rus. ir.

Spausdinti

Atgal