ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=7850&FId=10833&back=home

PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buvo vienas karalius, ale jis ne teip gyvenimą vedė kaipo karalius, bet teip kaip visi paprasti girtuokliai. Jis begirtuokliaudams pragėrė visą savo karalystę. Jau daugiau jam nėr ką darytie. Jis da turėjo tris dukteris ir vieną sūnų. Pajėmęs vyriausią dukterį vedasi pragert. Ale aidamas keliu sumislijo: „Kad man, – sako, – kas duotų maišą pinigų, tai aš ją atiduočia“.
Nežinia, iš kur nė kas metė jam po kojų maišą pinigų, ir duktė prapuolė nežinia kur. Tuos pinigus nuvilko in karčemą, tol gėrė, pakol visus pinigus pragėrė. Paskui parėjęs pajėmė antrą ir, jam vedanties, puolė vėl maišas po kojų su pinigais, o duktė vėl prapuolė nežinia kur. Pinigus ir tuos pragėrė. Pasijėmė trečią. Ir su tąj teip atsitiko. Pinigus ir tuos pragėręs, pareina jau imt sūnų pragert. O sūnus jam sako:
– Manęs tu nepragersi, jau dabar bus tau gana gert.
O pats išėjo, pasiėmęs pūčką. Ale žiūri – pagirij šoka lapė ant krėsluko. Jis ją pamierau šaut, toj lapė sako:
– Tu mane nešauk.
Tas vėl mieruoja in ją, o toj laputė sako:
– Aš tau sakau, kad tu mane nešauk, aš tau duosu šitą krėsluką, o šis krėsluks ten tave nuneš, kur tu norėsi.
Nešovė jis tą laputę, atidavė jam tą krėsluką. Atsisėdo an to krėsluko tas karaliaus sūnus, sako:
– Krėsluk, tu mane nešk pas mano vyriausią seserį.
Nunešė pas žuvų karalių. To karaliaus nebuvo namie, tik ją rado. Tuojaus su jąj pasisveikino. Ale sako:
– Jau mano vyras pareis, reik tave pakavot, kad jis tave neužmuštų.
Jį pakavojo. Ale tas parėjo, klausė ta jo pati:
– Kad mano brolis čia būtų, ką tu jam darytum?
– O ką aš jam darysu? Mylėčia, jis man nors namie reikalus apreikalautų.
– Nieko nedarysi? – sako pati.
– Ne.
Atidarė duris, sako:
– Čia, aik šen.
Išėjo, pasisveikino kaipo su švogeriu:
– Na, – sako, – rasi tu namie man reikalus atliksi?
Sako:
– Aš negaliu, da aš turu da ait daugiau seserų ieškot.
Išėjęs sėdo an to krėsluko, sako:
– Krėsluk, nešk mane pas kitą seserį.
Tuojaus nunešė jį pas tą seserį, pas kirmėlių karalių. Nerado to karaliaus namie, vėl tik seserį. Ten jiedu pasišnekėjo. Ale toj sesuo sako:
– Jau mano vyrs pareis, reik tave pakavotie.
Uždarė jį in tokią kamaraitę. Parėjo tas jos vyrs, sako jam:
– Kad čia būt mano brolis, ką tu jam darytum?
– O ką aš jam darysu, jis man nors naminius reikalus apžiūrėtų.
Atidarė duris, sako:
– Aik šen.
Tas išėjo. Jiedu pasisveikino, sako:
– Tai gerai, kad tu čia atėjai, tai tu man nors naminius reikalus apžiūrėsi.
Sako:
– Negaliu, da turu ait vienos sesers ieškot.
Išėjęs sėdo ant krėsluko, sako:
– Krėsluk, nešk mane pas jauniausią seserį.
Tuojaus nunešė pas jauniausią seserį, pas paukščių karalių. Jiedu pasisveikino, pašnekėjo, ale sako toj sesuo:
– Jau pareis mano vyras, jis gal tau ką pikto padarytie, tave reik pakavot.
Uždarė vėl jį in tokią kamaraitę. Parėjo tas jos vyrs, klausė jo:
– Kad mano brolis čia būtų, ką tu jam darytum?
– O ką aš jam daryčia? Jis man nors namie apžiūrėtų.
Atidarė, sako:
– Aik šen.
Tas brolis išėjo. Jiedu tuojaus pasisveikino, pasibučiavo.
– Tai dabar, – sako, – kaip aš išeinu in svietą, tu man dabar nors namie apžiūrėsi.
Tas jau ait neturėjo kur, ten ir jau pasiliko.

PATEIKĖJAS: Adomas Berteška

FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius

FIKSAVIMO METAI: 1895

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabalių k., Vilkaviškio pav.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 217-219, Nr. 98
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)

SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 98
Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904.

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Bs.: mitinės-istorinės.

Spausdinti

Atgal