Istorijos objektas "Legenda apie Kęstutį ir Birutę" >> "Apie Kęstučio santuoką (pagal M. Strijkovskio kroniką)"

Istorija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=883&FId=1939&back=home

PAVADINIMAS: Apie Kęstučio santuoką (pagal M. Strijkovskio kroniką)

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
O małżeństwie Kiejstutowym (pagal M. Strijkovskio kroniką)

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
XII knyga, 10 skyrius

Apie Kęstučio santuoką

Apie Kęstučio santuoką Rusios metraštininkai taip pasakoja. Kęstutis, sako, viešpataudamas Trakuose ir Žemaičiuose, išgirdo, kad Palangoje (yra toksai miestas palei Žemaičių jūrą) esanti mergaitė, vieno didelio lietuvių ir žemaičių pono duktė, labai graži, vardu Birutė, kuri pagonių papročiu savo dievams prisiekusi skaistybę iki mirties, užtat ir pati buvo liaudies garbinama kaip dievaitė. O jodamas iš karo Prūsijoje, kunigaikštis Kęstutis aplankė ją pats, ir ji patiko jam, nes buvo graži ir labai išmintinga. Jis tuoj prašė ją būti jo žmona, o kai jo nenorėjo sutikti atsikalbinėdama, jog esanti savo dievams prisiekusi laikyti skaistybę iki mirties, kunigaikštis Kęstutis, turėdamas galią, paėmė ją jėga iš tos vietos ir nulydėjo su didele pagarba į savo sotinę Naujuosius Trakus. Susikvietęs brolius kunigaikščius, iškėlė vestuves ir Birutę paėmė sau už žmoną, su kuria turėjo Vytautą ir kitus sūnus, kaip toliau rasite parašyta. O Palangoj prie jūros mačiau pats piliakalnį, iškilnų kalną tos Birutės, kurį ir dabar žemaičiai ir kuršiai tebevadina Šventos Birutės kalnu ir iki pat šiai dienai tebešvenčia iškilmingai jos šventę ten, toje vietoje, kur ir Romos kunigas užvažiuoja, o iš žvakių ir aukų gauna nemaža naudos. Nors, beje, nemanau, kad tas aukas Dievas priimtų, nes ta Birutė juk buvo pagonė.

FIKSAVIMO AMŽIUS: -

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 561

©: Vertimas Dominykas Urbas

©:

©: Išleidimas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

Spausdinti

Atgal