Istorijos objektas "Legenda apie Kęstutį ir Birutę" >> "S. Valiūnas. Birutė"

Istorija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=883&FId=1965&back=home

PAVADINIMAS: S. Valiūnas. Birutė

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Kūrybinė interpretacija

TEKSTINIS TURINYS:
Ant krašto marės, Palangos miestely,
Kur gyvena mūsų broliai žemaiteliai,

Yr aukštas kalnas, Biruta vadintas,
Žalioms pušelėms viršuj apsadintas.

Ten, toj laimingoj žemėj bočių mūsų,
Arti susiedų kuršių, arti prūsų

Viežlyba skaisti kaip rožė ir rūta
Kunigaikštienė gyveno Biruta.

Nebuvo ana kokia karalaitė,
Bet iš Palangos vargdienė mergaitė,

Žemčiūgais brangiais ir aukso auskarais
Negašavojos vaikščiojant po marias.

Su savo darbo marškiniais dėvėjo,
Trumpą rainuotą sijoną turėjo;

Ant geltų kasų rūtų vainikelį,
Ant balto kaklo - gintarų šniūrelį,

Kad vieną kartą broliai susitarę
Išėjo anksti žvejoti ing marę.

Sesuo, nešdama pietus lauknešely,
Sutiko šviesų kunigaikštį kelyj.

Tasai Jagėlos dėdė Keistus buvo,
Kursai Žemaičius valdė ir Lietuvą.

Jojo tuom kartu kryžiokus naikinti,
Kurie vožijos mumis užkabinti.

Ant širvo žirgo po meškos kalpoku,
Su šviesiu ginklu, su rago saidoku.

Auksinas kilpas su pentinais spardė,
0 žirgs patkavoms šilo žemę ardė.

Išvydęs tikrą gražybę pas marę,
Jaunai Birutai tokiais žodžiais tarė:

„Kas nors tu esi, deivė ar mergelė,
Priimk tu mano ranką ant šio kelio.

Aš visad ponu žemės buvau jūsų,
O nuog šio laiko vyru tavo būsiu.

Čia, kur tave gavau pirmąkart matyti,
Liepsiu palocių puikų pastatyti.

O kalns, ant kurio pažinai Keistutą,
Nuog tavo vardo bus vadin[t]s Biruta.

Čia tu gyvensi nuog vyro mylėta,
Tu, kuri radai širdyj mano vietą.

Nors daugiaus pačių turėt man nėr grieko,
Prieš tave visas laikysiu už nieką”.

Tai girdėdama, mergelė gėdinga,
Jauna Biruta, skaisti išmintinga,

Žemyn mėlynas akeles nuleido,
Atsidūksėjo ir puolė ant veido.

„Nors, - sako, - seniai prieš dievą Perkūną
Prisiekiau būti čystatoj ant kūno,

Bet, kad yr valia tokia tavo, pone,
Teišsipildys širdinga malonė”.

Vis tai padarė, kaip sakė Keistutas:
Ant kalno buvo išstatytas butas,

Biruta pačia, jo dasilytėta,
Pagimdė sūnų Vitoldą ant svieto.

FIKSUOTOJAS: Silvestras Valiūnas „Birutės” autorius.

FIKSAVIMO METAI: 1823

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 332–334

Spausdinti

Atgal