Istorijos objektas "Legenda apie Kęstutį ir Birutę" >> "L. A. Jucevičius. Žemaičių žemės prisiminimai"

Istorija


ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=883&FId=1966&back=home

PAVADINIMAS: L. A. Jucevičius. Žemaičių žemės prisiminimai

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Vertimas

TEKSTINIS TURINYS:
Birutė, lietuvio bajoro Vidmanto duktė, yra gimusi Palangos apylinkėse, tačiau kurioje vietoje, tiksliai nustatyti negalima. Nuo pat pirmų dienų pasidarė deivės Praurimės kunige, o tos deivės garbei degė amžina ugnis ant kalno, seniau vadinto šventu. Deivės Praurimės vaidilutės duodavo priesaiką prieš jos statulą, kad visą gyvenimą išlaikys skaistybę ir saugos amžinąją ugnį. Kunigaikštis Kęstutis, grįždamas iš karo žygio prieš kryžiuočius, pamatė Palangoj Birutę ir, patrauktas jos grožio ir žavumo, pamilo ją ir paėmė už pačią. O atminimui, kaip kaimo žmonių sakmė sako, liepė toj vietoj, kur pirmąkart išvydo vaidilutę, pastatyti rūmus, ir kalną jos vardu praminė. (...) Kai Birutę su Kęstučiu moterystės ryšiai sujungė, ji turėjo palikti Palangą ir vykti su vyru į Trakus, kur Žemaičių kunigaikštis tuo metu turėjo rezidenciją. Ten gyvendama, pagimdė Kęstučiui kelis sūnus, o tarp jų – ir garsų istorijoje, didį lietuvių herojų ir monarchą Vytautą. Po Kęstučio mirties ir po visos Lietuvos apsikrikštijimo Birutė liko ištikima savo tėvų dievams ir nepakeitė tikėjimo, nors prašė to Vytautas, Jogaila ir karalienė Jadvyga. Paliko Trakus ir persikėlė į Palangą, ir tenai likusiąją dalį savo amžiaus praleido rūmuose, vyro jai pastatydintuose, visuotinai atsidavusi vaidilutės pareigoms ir rūpindamasi paprastųjų žmonių laime.

FIKSUOTOJAS: Liudvikas Adomas Jucevičius

FIKSAVIMO METAI: 1842

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 434–442

©: Vertimas Dominykas Urbas

Spausdinti

Atgal