ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/fiksacijos.php?OId=883&FId=1967&back=home

PAVADINIMAS: Apie M. Petrausko operą „Birutė”

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Kūrybinė interpretacija

TEKSTINIS TURINYS:
1906 m. Vilniuje buvo išleista Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio parašyta pjesė „Birutė”, taigi draminis scenos veikalas, kurį turėjo esmingai papildyti muzika.
L. Giros duomenimis, „Birutė” buvo pirmoji dramaturgo pjesė, pradėta rašyti dar 1900 m., kai Žemkalnis išėjo iš Liepojos kalėjimo, atkentėjęs ten 10 savaičių „už lietuvišką propagandą”.
Tokio žanrinio „Birutės” pavidalo (pjesė su muzika) sukūrimą paskatino kiek vėliau statomos lietuvių kalba operetės bei chorvedžio ir kompozitoriaus Miko Petrausko veikla Vilniuje 1905 m.
Tikrai žinoma, kad 1906 m. vasarą, slapstydamasis nuo carinės policijos persekiojimų, M. Petrauskas per keletą savaičių sukomponavo muziką „Birutei”. Lapkričio 6 dieną „Vilniaus kanklių” draugija atliko G. Landsbergio-Žemkalnio melodramą (kompozitorius M. Petrauskas) Vilniaus miesto salėje (dab. Valstybinėje filharmonijoje). Operą režisavo G. Landsbergis-Žemkalnis, vaidino ir dainavo - Vilniaus lietuviai, teatro mėgėjai: knygyno vedėja M. Piaseckaitė-Šlapelienė (Birutė), literatas K. Puida (Kęstutis), G. Landsbergis-Žemkalnis (senas vaidila) ir trys jo vaikai, dailininkas A. Žmuidzinavičius (krivių krivaitis Lizdeika), būsimieji profesionalai dainininkai: S. Audėjus, K. Petrauskas (Birutės broliai) ir kiti.
Operos turinio pagrindas – gerai žinoma istorinė legenda apie kunigaikščio ir vaidilutės meilę, atėjusi iš Lietuvos istorijos, 19 a. pradžioje atgimusi ir paplitusi per S. Valiūno „Birutės dainą”.
Trumpas „Birutės” siužetas: Palangos tėvūno dukterį Birutę yra nusižiūrėjęs kryžiuočių komtūras Vinrichas fon Kniprodė; pirmoje scenoje Birutė graudžiai rauda, bijodama, kad tėvas ir broliai gali ją atiduoti kryžiuočiui. Komtūro pasiuntiniai, atsivedę pulką karių, privalo laikytis taikos sutarties, tačiau jie tikisi Birutę arba vogčia pagrobti, arba išgauti už dovanas ir žadamas privilegijas. Tuo tarpu atvykęs iš Kernavės krivių krivaitis Lizdeika, vietinis Palangos krivis ir kitos vaidilutės numato, kad padidės „būrelis Žinyno mergelių”. Birutei tenka rinktis: Marburgo valdovo meilė arba tėvynės sunaikinimas; ji prašo mirties iš tėvo rankų. Abi pusės stveriasi ginklų, bet čia Lizdeika apreiškia dievų valią, kad Birutei lemta tapti vaidilute. Antrajame veiksme vaidilutės ruošiasi Birutę įšventinti. Senas aklas vaidila daina garbina dievaičius, aiškina, kad vaidilutės netrauktų „verstinai savo tarpan žemės mergelės, jei ji neturi tam tikro pašaukimo”, ir pranašauja Birutės likimą: „Ji taps motina milžino, kuris savo tautą, savo tėvynę išverš iš tamsybės žabangų, sugriaus kryžiuočių galybę”. Čia pat, kalno viršūnėje prie aukuro, susitinka ir Birutė su Kęstučiu; ja sužavėtas iš pirmo žvilgsnio, Žemaičių kunigaikštis prabyla apie savo jausmus. Krivis su vaidilutėmis mėgina skubiai ir net prievarta ją įšventinti; Kęstutis, išgirdęs vaidilos paaiškinimą, kad mergelė tik tariamai paskirta į vaidilutes - kryžiuočiams apgauti, - ryžtingai sutrukdo ceremoniją, pasiūlo Birutei savo ranką ir Lietuvos karalienės sostą. Birutei sutinkant, choras šlovina gimtąjį kraštą ir plačiai garsėjančią valstybę.

FIKSUOTOJAS: Vytautas Landsbergis

FIKSAVIMO METAI: 1976

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Sukūrimas Vytautas Landsbergis

©: Išleidimas Leidykla „Vaga”

Spausdinti

Atgal