1.1.1.24. Herojus pranoksta antipodą jėga kautynėse

1.2. H gauna nuotaką ir aukštą padėtį: Karalius paskelbia, kad karalaitę ir pusę karalystės gaus tas, kas išvaduos slibinui paskirtą karalaitę. Karalaitis / kareivis įvykdo sąlygą. – R 4.1.0.3. + R 3.1.0.16. H padaro A nepavojingą: Karalaitis / kareivis nukapoja slibino galvas (išvaduoja karalaitę). – 1.1.1.24.

[2]: R 3114(141); D III 19(28).

4.2. Ha patenka į A priklausomybę: Ponas lošia kortomis su slibinu ir pralošia savo dukteris. – 1.2.1.5. H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24.

[1]: V 270(607).

6.2. H tampa pranašesnis: Senelė suvalgo žuvį – gimsta stiprus sūnus. / Jaunuolis išgeria stiprybės vandens / išsimaudo šulinyje / nusiprausia upėje, atsiradusioje iš slibino kraujo / apsivelka gyvatės dovanotais marškiniais / susijuosia jėgą duodančiu diržu – tampa stipruoliu / nepažeidžiamu. / Broliai pasikalba su daug žinančiu seneliu / parsiveda namo žvėris pagalbininkus. – 1.1.2.7. / Broliai atiduoda seneliui avis / atiduoda medžiotojui skalikus / palaidoja milžiną. / Brolis verkia ant tėvo kapo / pasveikina sutiktą senelį / padalina žvėrims grobį / išleidžia iš narvo barzdotą senelį / gerai tarnauja kariuomenėje – gauna stebuklingus daiktus. – 1.1.2.9. / Sūnūs gauna tėvo palikimą – arklius ir kardus. / Broliai ieško sau žirgų; vienam jų pasakoma apie labai stiprų žirgą. / Jaunuolis verkia, gailėdamas slibinui paskirtos karalaitės, – gauna kardą. – 1.1.2.10. / Jaunuolis nukauna milžinus ir paima jų nepaprastus žirgus / kareivis paima žvakę, degančią prie numirėlio, ir išeina iš trobos atatupstas. / Sūnus prašo tėvą leisti pajodinėti žirgu ir išjoja. / Jaunuolis tarnauja seniui. Kai šis išvyksta, jaunuolis paima jo žirgą ir išjoja. – 1.1.2.11. / Broliai nori šauti žvėris / brolis nori suvalgyti paukščiukus / išardyti skruzdėlyną – šie prašo jų neliesti, žada padėti ar ką nors duoda. – 1.1.2.13. / Seneliai supa lopšyje pelėdžiuką – atsiranda stiprus sūnus. – 1.1.2.15. H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H padaro A nepavojingą: Jaunuolis nukerta slibino galvas nepaprastu kardu. / Slibiną sukapoja stebuklingas kardas / sutrypia žirgas / sudrasko žvėrys. – 1.1.1.24.

[13]: Ž 4975(14); V 3783(435); R 368(242), 421(67), 450(10), 1038(9), 1111(50), 2572(159), 4759(468); D III 19(28), 449a(124), 1555(108), 3194(284). 300 + 318 [2]: S BsLP 2 p. 231, 252; 303 + 300 [15]; 314 + 300 [7]; 315 + 300 [18]; 401 A + 300 [3]; 437+ 300 [5]; 502 + 300 [2]; 532 + 300 [18]; 554 / 159* + 300 [3]; 652 + 300 [2]; Įvairūs [6]: Ž 1933(1), 4059(14); V 4943(34); S BsLP 2 p. 86 = LTt 3 96, 1641(4); D 792(17).

H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. H nuopelnai nepripažįstami (H praranda nuotaką): Nukovęs slibiną, jaunuolis pasišalina, o tarnas parveža karalaitę namo. – 2.2.1.1. / Po kautynių su slibinu jaunuolis / jaunuolis ir jo žvėrys užmiega. Jaunuolis nužudomas. – 1.2.1.7.; Karalaitė prisaikdinama sakyti, kad ją tarnas išgelbėjęs. – 1.2.1.5.; Tarnas sako išgelbėjźs karalaitę, parodo slibino galvas. – P5.2.2.3. H nuopelnai pripažįstami (H atgauna nuotaką): Žvėrys patepa jaunuolį gyvuoju vandeniu ir jį atgaivina. – 1.1.3.2.; Išgelbėtojas atvyksta į karalaitės vestuves, pasako, kad tarno pristatytose slibino galvose trūksta liežuvių. /Išgelbėtojas sako karaliui, kad lieptų tarnui pakelti akmenį, po kuriuo padėtos slibinų galvos / liežuviai. Tarnas akmens nepakelia. – P 5.1.4.2.; Išgelbėtojas parodo slibinų liežuvius / pakelia akmenį ir išima po juo paslėptas slibinų galvas / liežuvius / įmeta į taurę karalaitės dovanotą žiedą / pusę žiedo / karalaitė pamato skarą, kuria ji aprišo išgelbėtojo žaizdą. – 5.1.3.1.

[20]: Ž 1496(75), 2142(69); V 1141(42), 1783(30); R 368(29), 1100(164), 1102(2), 1110(10), 1481(228), 1553(4), 1869(4), 3200 (54); S BsLP 1 p. 184, I 121(1), I 499(1); D 792(152), 1075(24), 2941(5), 3501(34), GP 115. Įvairūs [2]: R BLM p. 112; D III 173(653a).

H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. / 1.1.2.9. / 1.1.2.10. / 1.1.2.13. / 1.1.2.15. H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. <...> H nuopelnai pripažįstami (H atgauna nuotaką): P5.1.4.2.; 5.1.3.1.

[40]: Ž DSPŽ 2 p. 377, 783(293), 1582(62), 2134(3), 3665(92), 4788(122); V BLM p. 129, 492(3), 1720(3), 1938(25), 2006(2), 2408(48); R BsLPY 2 90, 450(104), 768(531), 985(56), 1038(242), 1125(73), 1993(231); K 3526(273); S BsLPY 1 111, BsLP 1 p. 176, 260(79) ~ 368(80), 471(6), 1266(80), LKAR 26(5); D III 161(22), 260(125), 449b(127), 953(29), 1555(14), 2201(38), 2898(210), 3241(139), 3927(11), 4474(196), 4562(41); N 260(228), 2145(140). 300+ 318 [3]: V SIŠLP 98; K 3525(37); N 2173(3); 303 + 300 [48]; 314 / 314 A + 300 [7]; 315 + 300 [35]; 475 + 300 [2]; 502 + 300 [6]; 530 + 300 [5]; 532 +300 [12]; 551 + 300 [5]; 567 + 303 + 300 [11]; 592 + 300 [2]; 650 C + 300 [2]; 652 + 300 [2]; Įvairūs [10]: Ž 783(1); V 1432(34); R 768(552), 781(120), 887(8), 1115(52); S BsLP 1 p. 178, I 854(5); D 2274(367); N 284(535).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare