2.1. H nepašalina pavojaus: Broliai eina ant tilto laukti slibino / velnio, bet išsigandę pabėga. – 1.2.1.24. H padaro A nepavojingą: Stipruolis imasi su slibinu. Slibinas įmuša stipruolį į žemę, bet šis iššoka, nukerta slibinui galvas. – 1.1.1.24. (Stipruolis pastato stiklinę vandens / įlašina į stiklinę kraujo ir liepia broliams žiūrėti: kai vanduo / kraujas ims virti, tegu skuba padėti. Broliai miega / mato vandenį verdant, bet bijo slibino ir neina padėti. – 1.2.2.14.; Stipruolis nusiauna batą ir meta į trobą, kurioje miega jo broliai, ir juos pažadina. Broliai skuba padėti. – 1.1.2.14.).

[4]: R 405(315), 2147(26); S BsLP 2 p. 235; D III 146(123).

+ 1.1.2.14.).

6.1. H tampa pranašesnis: Ponia suvalgo žuvį / obuolį – gimsta stiprus sūnus. – 1.1.2.7. / Sūnus nusikaldina lazdą ir ją pasiima su savimi. – 1.1.2.17. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. (1.2.2.14. / 1.2.2.14. + 1.1.2.14.).

[4]: V 1058(102), 4883(1114); R 3107(48); S BsLPY 4 146. 301 B + 300 A [5]; Įvairūs [6]: Ž LVIA f. 1135 a. 10. Nr. 175 p. 358, 382; V 1432(34); R 407(51), 1889(1); S 784(694).

H gauna užduotį: Sūnus sako žinąs žirgą su dviem galvom – karalius liepia jį pristatyti. – P 5.2.2.5. H padaro A nepavojingą (H gauna objektą): 1.1.1.24. (1.2.2.14). H išsaugo gyvybę: Stipruolis nemiega ir girdi raganas kalbant: jos pasivers obelimi / dobilais / vynu ir nužudys vyrus, kai jie šiuos daiktus palies. – 1.1.2.12.; Stipruolis ir jo draugai neliečia dobilų / vyno ir keliauja toliau. – 1.1.1.8. H praranda Ha: Tarnai nusiskina obuolių ir dingsta. – 1.2.1.8. H praranda objektą: Stipruolis nesijuokia, pamatęs akmenis mušantis, bet susijuokia, pamatęs žmogučius mušantis – (dingsta žirgas). – 3.1.0.6. + 3.2.0.6. H išvaduoja Ha (H atgauna objektą): Stipruolį vejasi kiaulė. Jis užsidaro kalvėje. Kiaulė reikalauja atiduoti stipruolį. Kalvis žada mesti į kiaulės gerklę stipruolio kūno dalis, o meta įkaitintą geležį. – 1.1.1.21; Kalvis žada mesti į kiaulės gerklę visą stipruolį, liepia iškišti liežuvį. Jis pagriebia kiaulę už liežuvio ir muša – ši atiduoda draugus ir žirgą. – 1.1.1.23.

[2]: S BsLP 1 p. 188 = LTt 3 102, 471(13).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.7.; 1.1.2.17. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. (1.1.2.14.). + 1.1. H išsaugo gyvybę: Slibinų kūnai virsta lova / šaltiniu / ugnine kiaule. Stipruolis meta druskos statines ir juos sunaikina. – 1.1.1.9. / Stipruolis pavirsta šuniu / žvirbliu, klausosi po raganų langais ir girdi jas tariantis pavirsti obelimi / upeliu / stalu su valgiais ir nužudyti daiktus palietusį stipruolį. – 1.1.2.12.; Stipruolis kerta kardu obelį / upelį / stalą su valgiais – tie išnyksta. – 1.1.1.9.

[2]: Ž LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 86; R 1926(243). 300 A +513 A [3]: R I 811(1), 1115(62); K 3525(17).

1.1. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. + 1.1. H išsaugo gyvybę: Stipruolis meta į jam skirtą patalą lazdą – ta sudega / duoda uogą šuniui – tas nugaišta. – 1.1.1.15.

[1]: D 4162(318).

1.2. H gauna užduotį: P 5.2.2.5. H padaro A nepavojingą:

1.1.1.24. + 1.1. H padaro A nepavojingą: Stipruolis užsidaro kalvėje. Kiaulė reikalauja atiduoti stipruolį. Kalvis žada mesti stipruolį jai į gerklę. Kiaulė išsižioja – kalvis ją pagriebia už liežuvio ir tol muša, kol užmuša. – 1.1.1.23.

[2]: S 507(28), 3517(514). Įvairūs [2]: V 278(26), 462(78).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. (1.2.2.14.; Stipruolis sukeičia vietomis slibino stiprųjį ir silpnąjį vandenį. Slibinas geria silpnąjį vandenį. – 1.1.1.21.). + 1.1. H išvengia kontaktų su A: Stipruolis bėgdamas meta šepetį – atsiranda miškas, meta knygą – atsiranda kalnas. – 1.1.1.4.

Įvairūs [1]: V 3783(434).

6.1. H tampa pranašesnis: Karalienė, kumelė ir kalė suvalgo lydį – gimsta berniukas, kumeliukas ir šuniukas. / Motina žindo kūdikį trejus metus – užauga stiprus sūnus. – 1.1.2.7.; Sūnus nusikaldina labai sunkią lazdą, išmeta ją aukštyn ir atkiša pirštą. Lazda krisdama atsitrenkia į pirštą ir sulinksta. Nusikaldinama dar sunkesnė lazda. Ši atsitrenkia į stipruolio pirštą ir nesulinksta – 1.2.2.17. + 1.1.2.17. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. (1.2.2.14). + 1.1. H išsaugo gyvybę: Stipruolis įlenda į panų katino kailį. Panos klausia, kodėl katino akys baltos. Atsako, kad Šunjonio dar baltesnės. Panos pasako, kaip jos nužudys Šunjonį. / Stipruolis pavirsta uodu ir girdi raganų kalbą, kaip jos atkeršys už slibinų nužudymą. – 1.1.2.12.; 1.1.1.9. + 1.1. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.23.

[8]: Ž LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 294; V 358(627), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 46; R 368(280), 398(285), 1137(79), 3989(182); D 1305(9). 530 / 531 + 300 A [3].

2.1. H nepašalina pavojaus: Ponios ir tarnaitės sūnūs laukia ant tilto velnio, bet pabėga. – 1.2.1.24. H padaro A nepavojingą: Kalės sūnus nukauna trigalvį, šešiagalvį ir devyngalvį velnius. – 1.1.1.24. + 1.1. H išsaugo gyvybę: 1.1.1.9. + (H praranda gyvybę): Du draugai grįžteli į besivejančią kiaulę ir praryjami. – 3.2.0.6. (H išsaugo gyvybę): Kalės sūnus nesidairo, joja toliau. – 3.1.0.6. H gražina gyvybę Ha: Kalvis tol plaka geležinę kiaulę, kol išskrenda karveliai – prarytų draugų vėlės. – 1.1.2.13.

[1]: R 985(96).

1.2. H gauna užduotį: P 5.2.2.5. H padaro A nepavojingą (H gauna objektą): 1.1.1.24. + 1.1. H išsaugo gyvybę: 1.1.2.12.; 1.1.1.9. + 1.1. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.23. + 1.2. H išvaduoja Ha: R 1.1.2.19. H išlaiko bandymą: Jaunuolis atpažįsta pono dukterį: parodo vidurinę merginą / vištą. – 3.1.0.11.; Jaunuolis išbūna per naktį krosnyje / šulinyje. – 3.1.0.6.

[2]: Ž 462(104), 1646(80).

1.1. H išsaugo gyvybę: 1.1.1.9. + 1.1. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.23.

[4]: ˇ 438(100), 1969(1); R 1852(117); S LBr p. 200 = BsLPY 1 115.

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare