1.1. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą): Jaunuolis nukauna slibiną / velnią. – 1.1.1.24. (Jaunuolis sukeičia vietomis statines su stipriuoju ir silpnuoju vandeniu. Velnias geria silpnąjį vandenį ir nusilpsta. – 1.1.1.21.; Jaunuolis atsigeria stipriojo vandens ir tampa stipresnis. – 1.1.2.7.).

Įvairūs [2]: K 4647(24); D 449b(7).

4.1. H patenka į A priklausomybę: Karalaitės išeina į sodą pasivaikščioti ir pagrobiamos. – 1.2.1.3. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja Ha): 1.1.1.24. (1.1.1.21.; 1.1.2.7.).

[2]: S I 257(1); D 1238(15).

4.2. H / Ha patenka į A priklausomybę: 1.2.1.3. H gauna nuotaką: Karalius paskelbia, kad su karalaite apvesdins tą, kuris ją suras / išvaduos. Jaunuolis įvykdo sąlygą. – R 4.1.0.3. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. (1.1.1.21.; 1.1.2.7.).

[23]: Ž 462(253), 1969(2), 4868(603); V 270(537), 1004(13); R 421(77), 768(55), 882(98), 1508(219), 1890(102, 125), 2023(117), 2039(64), 3242(50); K 2268(160), 4637(114); S 1446(6), 2145(168); D 211(12), 1305(12), 2009(13), 2441(814), 2941(64).

H / Ha patenka į A priklausomybę: 1.2.1.3. / Motina keikia dukteris – tos dingsta. – 1.2.1.11. H praranda prestižą: Stipruolio bendrakeleivis pasilenkia, norėdamas perkelti per slenkstį mažą senelį – šis užšoka ant sprando ir primuša. – 1.2.1.7 H išsaugo prestižą: Stipruolis nesilenkia, nepaduoda seneliui jo tyčia išmestos duonos ir nesileidžia jo primušamas; jis primuša senelį. – 1.1.1.7. H patenka į kitą pasaulį: Stipruolis įkyliuoja nugalėto senelio barzdą į ąžuolo kelmą ir palieka; senelis pabėga, nusivilkdamas kelmą. – 1.2.3.4.; Stipruolis atsisėda į lopšį, o draugai jį nuleidžia į požemį. – 1.1.2.4. / Stipruolis tol muša barzdotą senelį, kol tas pasako, kad karalaitės yra požemyje. – 1.1.2.13.; 1.1.2.4. H padaro A nepavojingą (H gauna nuotaką): 1.1.1.24. H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką): Stipruolis įsodina išvaduotą merginą / merginas į lopšį, o pats lieka požemyje. Draugai ištraukia merginas ir jas nusiveda. – 2.2.1.1.; Draugai neištraukia stipruolio iš požemio. – P 5.2.2.2. H grįžta (H atgauna nuotaką): Stipruolis uždengia nuo lietaus paukščio vaikus – atsidėkodamas paukštis jį išneša iš požemio. – 1.1.2.9. (Stipruolis mėto į paukščio gerklę mėsą; pritrūkęs mėsos, įmeta savo šlaunies gabalą. Sužinojęs, kokia mėsa buvo paskutinė, paukštis ją grąžina. – 1.1.2.9.) / Stipruolis padegina tris ašutus – atbėga arklys ir jį išneša iš požemio. – 1.1.2.14.

[24]: Ž DSPŽ 2 p. 284, 289, BsLP 2 p. 249, 1167(649), 1279(323), 1583(36), 1774(24), 4636(341), 4640(12a); V ŠLSP 74, 2459 (43); R 421(13), 1038(161), 2939(51), 3991(313); S I 133(217), 420(96), 1551(76), 1926(423); D 211(32), 1186(298), 2750(389); E BSLKA 1; N LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 187 p. 27. Įvairūs [2]: S I 133(279); D 1315(160).

H / Ha patenka į A priklausomybę: Motina išeina pasivaikščioti / vaikai išsiveda bokšte saugomą motiną į sodą – vėjas ją nusineša. – 1.2.1.3. H praranda prestižą: 1.2.1.7.H išsaugo prestižą: 1.1.1.7. H patenka į kitą pasaulį: Jauniausias brolis sėda į lopšį, o vyresnieji broliai jį nuleidžia į požemį. / Jaunuolis įlenda į kumelės kaulus. Kartu su kaulais slibinas jį užneša ant kalno. – 1.1.2.4. / Jauniausias brolis persviedžia per petį akmenį – atsiranda kelias. – 1.1.1.17. / Brolis užlipa ant kalno, naudodamas nagučius / virvę. – 3.1.0.13. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja Ha, gauna nuotaką): 1.1.1.24. (1.1.1.21.; 1.1.2.7.); Brolis vedasi išvaduotas merginas su savimi. – 1.1.3.4. H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką; H nuopelnai nepripažįstami): 2.2.1.1.; P 5.2.2.2.; Karalaitės ir motina prisiekia sakyti, kad jas išgelbėjo vyresnieji broliai. – 1.2.1.5.; Broliai pasako tėvui, kad jie išgelbėjo motiną ir karalaites. – P 5.2.2.3. H grįžta: 1.1.2.9. (1.1.2.9.) / Brolis suskambina smuiku – nunešamas nuo kalno. – 1.1.2.14. / Brolis varo velnią iš lizdo – šis pažada nunešti nuo kalno / išnešti iš požemio. – 1.1.2.13. H atgauna nuotaką (H nuopelnai pripažįstami): Brolis sudeda karalaičių dvarus į kiaušinius ir parsineša, o namie juos pastato. / Išvaduotojas parodo karalaitės dovanotą žiedą / pusę nosinės. / Karalaitės reikalauja tokių suknelių, kokias jos vilkėjusios savo dvaruose. Išgelbėtojas paima sukneles iš kiaušiniuose telpančių dvarų ir atneša karalaitėms. Karalaitės atpažįsta išvaduotoją. – 5.1.3.1.

[41]: Ž DPM 40 = DŽT 2 476, Stˇ 139, I 144(22), 462(362), 783(233), 1268(252), 1768(10), 2003(281), 4029(34), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 409; V 350(226), 1761(21); R I 301(43), 260(26), 321(1), 985(92), 1188(176), 1593(210), 1921(77), 2535(240), 3108 (58), 3414(48); K KrLL p. 31, 3525(21); S BsLP 1 p. 174, 178, BsLP 2 p. 247, BsLPY 1 134, I 292(2), I 494(1), 372(14), 449b(92), 452(53), LLTIR F 2–437; D III 123(133), III 164(210), 449b(156), 1436(4), 2771(250), 3194(283); N 613(225).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare