Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge"

Žanrinis skyrius: Stebuklinės pasakos
Žanrinis poskyris:Nepaprasti priešininkai
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 313 A, B, C - Mergaitė padeda pabėgti
Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: [132; 60]
Tipo aprašymas:
 

3.1.0.2. Herojus pasunkina išbandytojo uždavinį / 3.1.0.6. Herojus ištveria nustatytą laiką sunkias sąlygas / 3.1.0.8. Herojus teisingai pasirenka kito pasaulio objektą / 3.1.0.11. Herojus randa ieškomą personažą pagal individualų požymį / 3.1.0.12. Herojus pasako, kad negali įvykdyti užduoties, personažui, galinčiam ją įvykdyti / 3.1.0.13. Herojus pasinaudoja savo ypatingu sugebėjimu ar priemone

1.1. H išlaiko bandymą: Sūnui liepiama per naktį suarti dirvą, pasėti miežius, juos užauginti, rytą atnešti blynų / alaus / liepiama pastatyti namą / vaško bažnyčią / iškasti šulinį. Sūnus verkia / guodžiasi pono / raganiaus dukteriai / pasako bitėms – darbas padaromas. – 3.1.0.12. / Vaikinas pasislepia prie ežero ir pavagia besimaudančios gulbės / anties plunksnas / sparnus; atiduoda gavęs pažadą padėti. – 1.1.2.13.; 3.1.0.12. / Ponas liepia jaunuoliui išjodinėti kumelį. Kai kumelys nori numesti, raitelis jį muša lazda / muša per galvą / pila į akis pelenus. – 3.1.0.2.

[3]: V 1199(134); R 1966(86); D I 594(6). Įvairūs [3]: Ž 2331(4); R 456(25), 3613(410).

1.2. H gauna nuotaką: Ponas apvesdins jaunuolį, jei jis įvykdys užduotį / atpažins merginą. Jaunuolis įvykdo užduotį / atpažįsta merginą. – R 4.1.0.3. H išlaiko bandymą: 3.1.0.12. / Karalius / ragana liepia atpažinti jauniausią dukterį iš trijų dukterų / iš dvylikos rožių / iš dvylikos kumelių. Vaikinas parodo merginą, laikančią balt nosin3 / rožę, kuri be rasos / šlubą kumelę. – 3.1.0.11. / 3.1.0.12. + 3.1.0.11 / Geriantį tėvą kažkas nutveria už barzdos ir reikalauja pažadėti tą, ko namie nepaliko. Tėvas pažada, o namie randa gimusį sūnų. – 1.2.1.5.; 3.1.0.12. + 3.1.0.11. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.11. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.2.[15]: Ž DPM 1 = DŽT 2 477, DSPˇ 2 p.100, 4650(31), 4726(35); R 421(105), 1125(169), 1250(5), 1584(98), 3414(245); S BsLPY 3 133; D KPBL 77, I 474(628), 449a(25), 662(216), 4474(376). Įvairūs [2]: R 3835(916); D 3013(124).

4.2. Ha patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. / Tėvai prakeikia sūnų – tas dingsta. – 1.2.1.11. H išsivaduoja / H gauna nuotaką: Kai sūnus išlaiko bandymą, ponas leidžia jam eiti namo. – R 1.1.2.19. / R 4.1.0.3. H išlaiko bandymą: 1.1.2.13.; 3.1.0.12.[3]: Ž DSPŽ 1 p. 88; V 260(179); S 32(32). Įvairūs [1]: R 1134(64).

H išlaiko bandymą: 1.1.2.13.; 3.1.0.12. H išsivaduoja (H gauna žmoną): Vaikinas ir mergina bėga. Išgirdę raganių / poną vejantis, jie pasiverčia kviečiais ir žvirbliu / bažnyčia ir klebonu. Raganius / ponas jų neatpažįsta. – 1.1.1.1.; Vaikinas ir mergina pasiverčia ežeru ir antimi / žuvimi. Raganius, norėdamas pagauti antį / žuvį, geria ežerą ir sprogsta. – 1.1.1.21. H praranda kontaktus su Ha: Vyras eina pas savo tėvus, o žmona lieka atgailauti. Vyras pažada žmonos neužmiršti, bet užmiršta. / Žmona liepia vyrui namie nieko nebučiuoti / neimti ant rankų kūdikio. Vyras pabučiuoja brolienę / paima ant rankų naujagimį brolį (ir užmiršta žmoną). – 3.2.0.6. H atkuria kontaktus su Ha: Į vyro vestuves atskrenda du balandžiai ir kalbasi. Balandėlė priekaištauja, kam balandis ją užmiršęs – vyras prisimena pirmąją žmoną. – 5.1.2.3.[4]: Ž DSPŽ 2 p. 175, 4057(54), 4726(54); S 1161(202).

H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H išlaiko bandymą: 3.1.0.12. + 3.1.0.11. H praranda kontaktus su Ha: 3.2.0.6. H atkuria kontaktus su Ha: Pirmoji žmona ateina į vyro namus, nakvoja po vyro lova ir pasakoja apie save ir vyrą. Vyras ją atpažįsta. – 5.1.2.2.[2]: Ž 788(80); S 198(236).

Ha patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. / 1.2.1.5.; Karalius atiduoda račiaus, puodžiaus vaiką. Velnio nešamas per girią, vaikas šaukia, kad būtų pavažų / puodžiaus vaikas molynėje šaukia, kad būtų puodų. Račiaus ir puodžiaus vaikai grąžinami; tėvas turi atiduoti savo sūnų. – 1.2.2.1. H išlaiko bandymą: 3.1.0.12. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. / 3.1.0.11. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.11. / 3.1.0.2. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.2. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.2. + 3.1.0.11. / Vaikinui liepiama pastatyti tiltą. Jis permeta per upę rankšluostį – tiltas atsiranda. / Vaikinui liepiama pasodinti sodą. Jis meta tris obuolio grūdelius – sodas atsiranda.. / Vaikinui liepiama iškirsti mišką, suarti dirvą, pasėti miežių, o rytą atnešti alaus. Jis suduoda lazdele į žemę – darbas padaromas. – 3.1.0.13. / 1.1.2.13.; 3.1.0.11. + Velnias liepia išsirinkti kambarį. Karalaitis išsirenka kiaulininką. / Karalaitis ima ne pinigus, o anglis. – 3.1.0.8. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.2 + 3.1.0.8. + 3.1.0.11. H išsivaduoja: Vaikinas ir mergina bėga. Išgirdusi karalių / velnią vejantis, mergina mosteli nosine – atsiranda kalnas / nusispjauna / meta veidrodį – atsiranda ežeras / meta šepetį – atsiranda giria. Kol vyjikas persikelia per kliūtį, bėgliai toli nubėga. – 1.1.1.4. / Vaikinas ir mergina prispjauna kambario kertėse ir pabėga, o seilės atsakinėja, kad jie kambaryje / keliasi. – 1.1.2.1.; 1.1.1.1.; 1.1.1.21. / 1.1.2.1.; 1.1.1.4. / Vaikinas ir mergina, užrakinti kambaryje, kalba, kad vaikinas – adata, o mergina – siūlas. Jie pavirsta tais daiktais ir išlenda pro rakto skylutę. – 1.1.2.5. / 1.1.2.1.; Vaikinas patiesia rankšluostį – atsiranda kelias per ežerą. Kai velnias joja, vaikinas patraukia rank?luostį – velnias įkrenta į ežerą. – 1.1.1.22. / 1.1.1.1. (Vaikinas atsigręžia – besivejanti velnienė išplėšia jam akis. – 1.2.1.7.; Mergina paima akis iš miegančios velnienės, jų vietoj palieka avių mėšlo. – 1.1.2.1.; Mergina įdeda atgal vaikino akis. – 1.1.2.6.). / Vaikinas suduoda pagaliuku – atsiranda bažnyčia. – 1.1.1.17.; Velniai prašo panaikinti bažnyčią, pažada vaikiną paleisti. – 1.1.2.13.

[48]: Ž 284(530), 2269(447), 3471(394); V 350(168), 1303(42), 1308(85), 2079(346), 2214(46), 2852(10), 3783(1565); R I 95(1), 10b(125, 245), 42(29), 262(21), 393(155), 450(13), 456(11, 63), 687(46), 979(103), 1330(1), 1508(322), 1597(1), 1833(252), 1884(140), 2512(5), 2750(774), 3613(823), 3905(244), 3987(112); S BsLP 2 p. 121, BsLPY 3 16 = LTt 3 105, I 99(4), 198(294), 449a(18), 1629(7), 2145(9), 3517(1251); D III 217(99), 807(1355, 1696), 953(30), 1237(298), 2771(875), 3715(64), 4158(18), 4562(36). 537 + 313 B [35]; Įvairūs [3]: R 2812(84), 3835(744); D 208(147).

Ha / H patenka į A priklausomybź: 1.2.1.5. / Karalaitis vyksta ieškoti nelaimės, nuvažiuoja į dvarą, ant kurio tvoros žmonių galvų primaustyta. – 1.2.1.6. H išlaiko bandymą: 3.1.0.12. / 3.1.0.11. / 1.1.2.13.; 3.1.0.12. + 3.1.0.11. / 3.1.0.2. / 3.1.0.12. + 3.1.0.2. / 3.1.0.11. + 3.1.0.2. / 3.1.0.12. + 3.1.0.2. + 3.1.0.11. / 3.1.0.11. + 3.1.0.13. / Ponas liepia pasirinkti vieną iš trijų statinių. Sūnus neima auksinės ir sidabrinės statinės, o paima varinę. – 3.1.0.8. / 3.1.0.12. + 3.1.0.2. + 3.1.0.8. + 3.1.0.11. / 1.1.2.13.; Mergaitė liepia jaunuoliui eiti pas jos tėvą keliais nors jį degins ir trenks griaustinis. Jaunuolis eina tol, kol tėvas nesusijuokia. – 3.1.0.6. + 3.1.0.11. + 3.1.0.12. / 3.1.0.6. + 3.1.0.12. + 3.1.0.2. H išsivaduoja (H gauna žmoną): 1.1.1.1. / 1.1.1.1.; 1.1.1.21. / 1.1.1.4. / 1.1.2.1.; 1.1.1.1.; 1.1.1.21. / 1.1.1.4.; 1.1.1.22. H praranda kontaktus su Ha: 3.2.0.6. H atkuria kontaktus su Ha: 5.1.2.3. / Pirmoji žmona siūlo antrai žmonai tabakinę, prašydama leisti pernakvoti po vyro lova. Ta leidžia. – 1.1.2.13.; Pirmoji žmona pasakoja apie save, bet vyras negirdi. Trečią naktį vyras išgirsta. – 5.2.1.2. + 5.1.2.2. / Pasivertusią gėle žmoną daržininkas parsineša namo. Pamatęs, kad gėlė virsta mergina, užmeta ant jos skarelę ir neleidžia vėl virsti gėle. – 1.1.3.2.; 5.1.2.3. / Per vestuves pirmoji žmona užkalbina vežėją / padaro, kad neitų vestuvininkų arkliai. – 1.1.1.17:; 5.1.2.3. / Pirmoji žmona vestuvėms iškepa dvi bandeles, kurias paverčia į du vaikus. – 1.1.1.17. Vaikai kalba, kad prisimintų, ką ant kelio paliko. – 5.1.2.3.; Vyras pasakoja, jog pametęs raktą; padarę naują, o dabar seną atradęs ir nežinąs, kurį naudoti. Jam patariama vartoti seną raktą. Jis pasisako apie pirmąją žmoną. – 5.1.4.1. / Senelis parsineša gėlę į namus. Pamatęs, kad gėlė pavirto į merginą, senelis apvožia vazoną. Mergina nebevirsta gėle. – 1.1.3.4.; 5.1.2.3.

[57]: Ž DSPŽ 2 p. 434, 462(248, 277), 552(725, 732), 2072(107), 3471(1032), 4029(53), 4059(87), 4541(81), 5056(138), LVIA f. 1135 a. 10 Nr 175 p. 40; V MtG 1 p. 358 = LRš 61, 358(626), 422(8), 422(83) ~ 3445(174), 527(1), 1691(114), 1964(47), 2455(62), 4942(208), 5092(257); R LRš 161, 10b(204),

 

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare