Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge"

Žanrinis skyrius: Stebuklinės pasakos
Žanrinis poskyris:Nepaprasti priešininkai
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 332 - Mirtis kūma
Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: [71; 70]
Tipo aprašymas:
 

1.1.2.7. Herojus kontaktuoja su naudingu personažu ar objektu

1.1. H tampa pranašesnis: Žmogus nekviečia kūmu Dievo, nes jis esąs neteisingas, o mirtį pakviečia: jai visi lygūs. Mirtis liepia sūnui / tėvui gydyti žmones, kai matys ją stovinčią prie ligonio kojų. Kai matys mirtį stovinčią prie galvos, tegu sako, kad ligonis mirs. – 1.1.2.7.

[7]: Ž 1619(2); V MT 9 457, I 896(7), 4550(42); R 5137(35), CABR F 12 – 464 p. 20; D 3993(136). Įvairūs [7]: V 439(50), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 38; R DSPŽ 2 p. 55, 2146(5); S LTt 3 206; D 449b(97), 4232(794).

1.1.2.10. Herojus demonstruoja antipodui savo sunkią būklę

1.1. H tampa pranašesnis: Vargšas eina verkdamas ir sutinka mirtį / Dievą. Jam patariama prisirinkti žolelių ir gydyti, jei mirtį matys stovinčią prie ligonio kojų. – 1.1.2.10.

[2]: V 4550(43); R 4424(322). 332 + 330 B [1]: S I 494(5).

1.1.1.13. Herojui pavyksta išvengti pavojingo veiksmo ar situacijos

1.1. H išsaugo gyvybę: Žmogus pasidirba sukiojamą lovą. Kai pamato giltinę prie galvos, apsuka lovą, kad ta stovėtų prie kojų. – 1.1.1.13. / 1.1.2.7.; 1.1.1.13.

[21]: Ž BLM p. 393, LTU 289, 1552(239), 4643(37); V 5083(41); R 1854(67), 3537(155), 3867(208), 3992(52), 4045(292), 5133(177), 5196(245); S 327(306); D I 609(4), 260(238a), 1242(809), 4425(68), 4473(65), 4575(3840), 4813(41), 5117(270). 332 + 331 [30]: Ž 462(222), 2134(2), 3022(10), 3471(1284), 3665(738), 4057(33), 4972(45); V BsV p. 34 ~ SlŠLP 104, 787(43), 4950(110); R I 301(24), I 330(1), 208(162), 218(1178), 262(113), 293(964), 1130(4), 2115(87), 2144(60), 2145(263), 2227(57), 2368(167), 3063(51); K 2744(52); S BsLP 1 p. 123, BsLPY 4 114, 2291(193); D III 218(2); N BsV p. 32; 332 + 332 A* [12]: Ž LTt 3 207, 3171(179), 4642(67), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 179 p. 22; V 98(6); R LRš 149, 3835(1267); S I 121(5), I 133(37, 186); D 449a(2), 449b(183); Įvairūs [2]: V 264(137); D 449a(103).

H išsaugo gyvybę / (H neišsaugo gyvybės): 1.1.2.7. / Bernas nesėda pietauti su Dievu: jis neteisingas. Bernas pietauja su giltine – tampa daktaru. – 1.1.2.7.; 1.1.1.13.; Mirtis pasako: "Sukiok nesukiok, o mirti reikia". / Mirtis pasako, kad daktaras turi mirti vietoj išgelbėtos karalaitės. – 1.2.1.13. / 1.1.2.7; 1.1.1.13.; Daktaras paveža verkiantį vaiką – tai būta mirties. Daktaras miršta. – 1.2.1.8.

[38]: Ž 2366(19); V 350(218), 2229(112), 2960(2); R 279(80), 768(144), 1487(150), 1634(44), 1713(9), 2106(43), 2412(33), 2458(109), 3164(424), 3203(266), 3613(336), 3905(1260); K DBLD 19; S BsLP 1 p. 125, p. 125–126, BsLPY 3 177, BsLPY 4 112, 1287(40); D KPBL 29, GP 58, 117, 134, III 226(1038), 474(17, 24), 724(90), 796(39), 3187(83), 4160(151, 152), 4310(148, 161), 4312(31), 4424(527). 332 + 330 B [3]: S BsLPY 4 113, I 99(5), I 135(1); 332 + 332 A* [8]: Ž 2142(3); V 3198(32); R 260(22), 2884(167), 4986(6); D III 161(79), 2941(100); N I 492(2); 332 + 1199 [6]: Ž 1691(102), 4732(112); V I 300(3); D 3150(132), 3862(173), 3864(58); Įvairūs [1]: D 4551(305).

1.1.1.20.Herojus provokuoja antipodą dirbti pašalinį darbą

6.1. H tampa pranašesnis: Mirtis išteka, susilaukia sūnaus; ji pamoko sūnų gydyti ligonius. – 1.1.2.7. H išsaugo N gyvybę: Sūnus mato mirtį, stovinčią prie ligonio galvos. Jis paprašo mirtį pašaukti tėvą – mirtis išeina; ligonis pagydomas. – 1.1.1.20.

[2]: D 952(39), 1714(878).

1.1.1.18. Herojus imituoja grėsmę antipodui

6.1. H tampa pranašesnis: Angelas veda nedorą moterį; sūnus tampa daktaru. – 1.1.2.7. H išsaugo N gyvybę: Daktaras mato angelą–mirtį prie ligonio galvos, apsuka lovą, bet mirtis vistiek prie galvos stovi. – 1.2.1.13.; Sūnus pradaro duris ir pasako tėvui, kad motina ateina; tas pabėga. – 1.1.1.18.

[1]: R 1713(33).

 

 

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare