3.2.0.6. Herojus neištveria nustatytą laiką sunkių sąlygų

1.1. H neišlaiko bandymo: Žmogus sėdi Dievo vietoje ir mato kaimyną, vagiantį jo javus / mato moterį, vagiančią kitos velėtojos rūbus / mato einančius į javus gyvulius / mato vaiką, galintį įkristi į kūdrą / mato: žmogus sėja kviečius, o ragana kūkalius barsto. Žmogus neiškenčia nesurikęs / žmogus meta Dievo suolelį – perkūnas nutrenkia vagį. / Žmogus / Adomas mato žmogų, pilantį vandenį į statinę be dugno / dedantį obuolius į kiaurą maišą / mato žmones, skersai nešančius pro duris stalą / kartį. Žmogus įspėja, kad statinė be dugno / maišas kiauras / pataria nešti stalą išilgai. Žmogus išvaromas iš dangaus. – 3.2.0.6.

[29]: Ž 470(19), 1659(27); V BsLP 1 p. 11 ~ SlŠLSA 198, 208(13), 2368(575); R 397(68), 1032(184), 1152(56), 1250(3), 1325(200), 1342(99), 1713(108), 1747(17), 2411(175), 2632(29), 5196(320); S I 114(2a, 2b), 874(366), 1711(94); D AED 112, III 217(10), 449b(75), 662(213), 952(25), 3142(142), 4332(155); N Auš 1935 Nr. 6 p. 84.

1.2. H gauna užduotį: Žmogus užsitarnauja pinigų, nusiperka kumeliuką – jį vilkas papjauna. Žmogus pasėja kviečių, jie gražiai auga – ledai išmuša. – 2.2.2.2.; Žmogus verkia, kad jam nesiseka, – senelis duoda žmoną. – 1.1.2.10.; Ponas nori atimti žmogaus žmoną, liepia sužinoti, kas danguje darosi. – P 5.2.2.2. H neišlaiko bandymo: Žmogus seka paskui žmonos duotą kamuoliuką – patenka į dangų. – 1.1.2.12.; Žmogui liepiama neiti į vieną kambarį. Jis įeina, pamato ledų medį. Pažiūrėjęs pro langą, pamato žmoną su ponu vaikštant, nulaužia medžio šakelę, meta į poną. Senelis pasako, kad jis pusę pasaulio ledais išmušęs. – 3.2.0.6.; Žmogus grįžta namo ir nieko neberanda: praėjo keli šimtai metų. – 1.3.0.6.

[1]: R 398 (277).

5.1. H gauna geras sąlygas: Žmogus pakviečia kūmu senelį / Dievą – jis nuveda sūnų į dangų. – 1.1.2.7. / Kurpius siuva batus ir neima atlyginimo – patenka į dangų. – 1.1.2.9. / Žmogus verkia, kad sunku gyventi / neranda rojaus – nuvedamas į dangų. – 1.1.2.10. H neišlaiko bandymo (H praranda geras sąlygas): 3.2.0.6.

[4]: R DGKpS p. 368, 2115(73), 3414(28); S LRš 56. 471 + 800 [10]; 471 + 800 + 804 [2]; Įvairūs [10]: Ž 438(111), 1269(24), 3144(111); R 963(7), 2023(152); S 307(123); D I 184(56), 952(17), 2750(901), 2795(116).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare