Kas yra Carare? CARARE (Connecting Archaeology and Architecture in Europeana) yra sparčiai besivystančio (taip pat ir dosniai remiamo) kultūros paveldo portalo EUROPEANA (www.europeana.com) plėtinys. CARARE projekto trukmė 2010–2012 m., oficialus jo dalyvis Lietuvoje – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

Iš viso projekte dalyvauja 29 dalyviai-institucijos iš 21 Europos sąjungos šalies, vadovaujant Danijos (Kulturarvsstyrelsen) ir Jungtinės karalystės (MDR Partners) institucijoms.

CARARE suteikia galimybę Lituanistikos informacinėje sistemoje ARUODAI paskelbti skaitmenines archeologinių dokumentų kopijas. Tai 21 000 vnt. negatyvų, saugomų Lietuvos istorijos instituto Rankraštyno fototekoje. Jie apima 1948–1968 m. laikotarpį, iš esmės visus svarbiausius to meto lietuvių archeologų darbus: žvalgymus, tyrimus ir publikacijas. Negatyvai juodai balti, daugiausia 3,5 cm pločio, dalis – 6x6 cm ir didesni. Visi jie buvo įskaitmeninti 2006–2008 m., projekto ARCHEOLITAS metu, remiant Valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

Vaizdai Aruoduose

Aruodų Vaizdo ir Garso archyve vaizdai yra:

• įvardijami atitinkamais pavadinimais ir išlaiko originalias antraštes;
• klasifikuojami pagal savo rūšį (pobūdį);
• klasifikuojami pagal vaizduojamą objektą arba objektus;
• autorizuojami;
• datuojami;
• dokumentuojami (nurodomi jų šaltiniai);
• lokalizuojami.

Be to, jie papildomai susiejami su:

• kitais asmenimis (pavyzdžiui, matomais nuotraukoje);
• kitomis vietovėmis (pavyzdžiui, su tomis, iš kur kilę muziejuje saugomi nufotografuoti radiniai);
• kitais vaizdais (pavyzdžiui, kitomis to paties objekto nuotraukomis);
• atitinkamais Pagrindinės saugyklos objektais.

Be to, visi vaizdai yra grupuojami į kuriuo nors (tematiniu, autoriniu arba kitu) principu sudaromus duomenų rinkinius.

Archeologiniai duomenų rinkiniai Aruoduose

Aruoduose yra įvairios tematikos ir apimties duomenų rinkinių, įvestų 2005–2006 m., bandant sistemos galimybes, ieškant kelių, kaip čia skelbti tekstinius, vaizdinius ir garsinius lituanistinių mokslo disciplinų duomenis.

Archeologiniai duomenys yra pasklidę šiuose rinkiniuose:

• Archeologijos panorama;
• J. Puzino studijos „Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys“ (1938) iliustracijos;
• Kernavės archeologijos paminklų kompleksas;
• Visos leidinio „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje (iki 2003 m. imtinai)“ iliustracijos;
• Lietuvos pilys;
• Pajūrio archeologiniai paminklai;
• Pietų Lietuvos archeologijos paminklai;
• Pietų Lietuvos šventvietės;
• Monografijos „Punios piliakalnis“ (1974) iliustracijos;
• Rytų Aukštaitijos šventvietės;
• Rytų Lietuvos archeologijos paminklai;
• Santakos pilkapių (Vilniaus r.) tyrimų duomenys;
• Šeimyniškėlių (Anykščių r.) archeologinių paminklų kompleksas;
• Šiaurės Lietuvos archeologijos paminklai;
• Šventosios archeologijos paminklų kompleksas;
• Tauragnų-Taurapilio archeologijos paminklų kompleksas;
• Trakų archeologijos paminklų kompleksas;
• Užnemunės archeologijos paminklai;
• Vakarų Lietuvos archeologijos paminklai;
• Vakarų Lietuvos šventvietės;
• Vidurio Lietuvos archeologijos paminklai;
• Vidurio Lietuvos šventvietės;
• Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologijos tyrimai;
• Virvelinės keramikos kultūros paminklai;
• Žirgas Lietuvos archeologijos duomenimis.

Nuo 2010 m. sausio 27 d. imta formuoti eilė naujų duomenų pluoštų iš Lietuvos istorijos instituto Rankraštyno fototekos vaizdų, įskaitmenintų ARCHEOLITO metu:

• Degėsių kapinyno (Pakruojo r.) tyrimų duomenys;
• Linksmučių kapinyno (Pakruojo r.) tyrimų duomenys;
• Nausodžio kapinyno (Plungės r.) tyrimų duomenys;
• Reketės kapinyno (Kretingos r.) tyrimų duomenys;
• Rūdaičių (Kretingos r.) tyrimų duomenys;
• Senkų kapinyno (Kretingos r.) tyrimų duomenys;
• Veršvų kapinyno (Kauno m.) tyrimų duomenys.

Nuo šiol šis sąrašas nuolat ilgės!

Vykintas Vaitkevičius, Ingrida Vosyliūtė